Pokalbio klausykite čia
Sondra Simana – ją man norisi vadinti turtinga moterimi. Taip pat – neoficialia Klaipėdos kultūros etašė ir dar moterimi vandeniu – esančia visur, tačiau niekur neužsistovinčia, vis judančia, tekančia į priekį, ramiai, užtikrintai, tačiau su be galo didele vidine jėga.
Save ji vadina intensyvia meno vartotoja. Jei kada nors buvote kuriame nors Klaipėdoje vykstančiame kultūros renginyje, greičiausiai esate ją matę.
Be to, ji pati kuria, rašo knygas, scenarijus, kuria papuošalus, organizuoja parodas, kūrybinio rašymo dirbtuves ir dar turi šeimą ir šešis vaikus. Šiuo metu rašo knygą apie Klaipėdos bohemą ir yra surengusi parodą.
Kalbėjome apie šeimos ir kūrybos derinimą, „savus“ ir „svetimus“, Klaipėdą, laisvę, drąsą ir autentiškumą. Ir kūrybą.
Sondra Simana: „Reikia valios pastangos išsiveržti į Virginijos Woolf kūrybos kambariuką“
Sondros knygos: „Einantis kalnas“ ir „Iškamšų kontora“
Kūrybinio rašymo susitikimai vyksta pirmą mėnesio pirmadienį Ievos Simonaitytės bibliotekoje.
https://www.facebook.com/sondra.simana
Perskaičiau šią knygą prieš dvi dienas per maždaug keturias valandas. Tai dar kartą įrodo, kad nei knygos storis, nei jos išvaizda, nei siužetas iš esmės neturi jokios įtakos įspūdžiui. Tokį patį įspūdį gali sukurti vienas vienintelis sakinys, kurį žmogus nešiosis visą gyvenimą, arba ilgas ilgėliausias romanas, kurį vis prisimins ir skaitys iš naujo. 
