Tinklalaidė kūrybiškiems žmonėms. Tai atvirų pokalbių laida, kurioje rašytoja Rasa Sagė kalbina įvairius žmones, susietus viena gija – kūryba. Tinklalaidę galite paremti www.patreon.com/rasasage
“Kartais net galvoju eiliuotai”, sako eiliuotų pasakų vaikams kūrėja Neringa Tik (Neringa Trinskytė). Ji juokauja, kad turi stebuklingą pieštuką, kuris rašo pats.
Plona juoda knygelė, kurią galima įsigyti tik pas autorę. Tačiau nereikėtų to bijoti, nes kas sakė, kad savilaida yra tik toms knygoms, kurių nenori leidyklos, tai yra prastoms? Anaiptol! Tarp knygų, kurias autoriai išsileidžia patys, galima rasti tikrų žiburiukų. Nes jei jau žmogus pasiryžo leisti knygą, jis dega ja, tiki ja ir mano, kad ji nusipelno išvysti pasaulį ir skaitytojo akis. Skaitykite toliau...
Tinklalaidė kūrybiškiems žmonėms. Tai atvirų pokalbių laida, kurioje rašytoja Rasa Sagė kalbina įvairius žmones, susietus viena gija – kūryba. Tinklalaidę galite paremti www.patreon.com/rasasage
Šiame epizode vis dar lankomės Klaipėdoje. Mano pašnekovė – Šeiko teatro įkūrėja Agnija Šeiko. Agnijos biografija tikrai įspūdinga: vaikystės svajonės išsipildė, ji tapo profesionalia šokėja, paskui šokio mokytoja, prestižinių Lietuvos ir užsienio universitetų dėstytoja, choreografė, teatro įkūrėja ir vadovė, festivalio organizatorė, žmona ir dviejų puikių vaikų mama. O prie viso šito – net tris kartus Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimas, Boriso Dauguviečio auskaras.
“Ar visos jūsų svajonės išsipildė?”, – paklausiau Agnijos.
“Tą minutę, kai galvočiau, kad čia yra lubos, tada tikriausiai jau reiktų siūtis įkapių sunkelę”, – pusiau juokais (o gal rimtai?) atsakė man Agnija Šeiko.
Daugiau informacijos apie Agnijos šokių spektaklius galite rasti
Malonaus klausymo!
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Kultūros taryba
Fantastinis romanas
VAIKAI IŠ PAPILDYTOS REALYBĖS
…Mes leidome Margiriui priklijuoti mums lipdukus prie smilkinių ir nėrėme į papildytą realybę. Jūra staiga užgeso ir mes atsidūrėme erdvioje mūsų namų svetainėje. Smagiai spragsėjo židinys, o ant sėdmaišių vartėsi… mūsų mergaitės, Liepa su Tuopa! Skaitykite toliau...
Projektą dalinai finansuoja Kultūros taryba
Fantastinis romanas
Tylioje gatvėje žaidė saulės zuikučiai, prasiskverbę pro tankią senų kaštonų lapiją, akimirką užšokdami ant pravažiuojančio automobilio stogo, lįsdami į namų langus, patikrinti kas viduje, vėl šokdami į gatvę ir juokais erzindami ant skaidlenčių skrendančius miestiečius, namuose pamiršusius kepurę su snapeliu. Skaitykite toliau...
Perskaičiau šią knygą prieš dvi dienas per maždaug keturias valandas. Tai dar kartą įrodo, kad nei knygos storis, nei jos išvaizda, nei siužetas iš esmės neturi jokios įtakos įspūdžiui. Tokį patį įspūdį gali sukurti vienas vienintelis sakinys, kurį žmogus nešiosis visą gyvenimą, arba ilgas ilgėliausias romanas, kurį vis prisimins ir skaitys iš naujo. Skaitykite toliau...
Satraipsnis publikuotas žurnale “Kelionės ir pramogos”
Prieš mane – baltas lapas. Naujas gyvenimo etapas, kuris netrukus turi užsipildyti prisiminimais, įspūdžiais, jausmais. Gerai įsižiūrėjus, šis lapas nėra visiškai baltas. Jame galiu pamatyti įvairiaspalvių vandens ženklų, likusių nuo prieš dešimt metų sukauptos patirties – gyvenimo šioje lygioje, tvarkingoje ir draugiškoje šalyje. Skaitykite toliau...
Septynis romanus išleidusi Jolita Herlyn, trylika romanų išleidusi Irena Buivydaitė, penkis romanus išleidusi Indrė Vakarė, septynias knygas – Vaiva Rykštaitė, penkias – Gina Viliūnė ir Rokas Flick, keturias knygas – Monika Budinaitė, Rūta Mataitytė ir dar daug daug populiarių, skaitytojų mėgstamų lietuvių autorių niekada nėra minimi tarp tų, be kurių neįsivaizduojama šiuolaikinė lietuvių literatūra. Skaitykite toliau...
Nyderlanduose gyvena 17 mln. žmonių, o šalies plotas šiek tiek mažesnis nei Lietuvos. Čia nėra natūralios gamtos, jei neskaičiuosim Šiaurės jūros pakrantės arba mišką primenančių parkų. Šalis nuobodi, yra tarsi lygus, vietose pasiglamžęs popierius. Žmonių, ypač mažesniuose miesteliuose, beveik nematyti, visi gyvena ritmu darbas–namai. Skaitykite toliau...
Ši knyga – šiuolaikinės, gyvosios literatūros atspindys. Trumpi paveiksliukai, tarsi mozaika dėliojantys trumpas noveles. Kiekvienoje novelėje keliais potėpiais nupiešta emocija. Palikta daug vietos interpretacijai, tačiau pagrindinė mintis iki skausmo aiški.
Turiu tokį kriterijų – jei skaitau knygą ir matau joje veikiantį autorių, man knyga nepatinka. Skaitykite toliau...
