Girdėjau pasakojant, kad šv. Benediktas, pirmųjų vienuolynų  įkūrėjas, tikėjo, kad tai, ką tau sako nepažįstami žmonės, yra tai, ką sako Dievas.

 Vieną gražią dieną Benediktas išėjo pasivaikščioti prie upės.  Tuo metu pro šalį plaukė laivelis su keliais valstiečiais ir viena moteris jam sušukusi –ei, koks gi tu vienuolis, jei negyveni vienas?

Ir nuo tada šv. Benediktas pasitraukė gyventi į kalnus, kur oloje vienas gyveno daug metų ir tapo šventuoju.

Kartais nepažįstami žmonės pasako kažką, kas mus sukrečia. Kartais taip pasakoma tiesa.

…kai netikėtai sutiktas vyro bendradarbis, – aukštas, labai gražus, protingas  ir išsilavinęs, kreipėsi netikėtai į mane ir pasakė – tu turi jį mylėti, aš mačiau, kaip jis elgiasi su savo dukra…, mane ištiko lengvas šokas. Kad lietuvis, vyras, ir labai vyriškas vyras, pasakytų tai apie kitą vyrą, dar savo bendradarbio žmonai, kurią mato pirmą kartą… Sutikit, tai yra šiek tiek keista. Keista ir įspūdinga. Verčia susimąstyti. Ir svarbiausia – suteikia naujų jėgų gerinti santykius ir apskritai, gyvenimą.
Reikia klausytis, ką staiga, iš niekur nieko, sako nepažįstamieji. Jų lūpomis dažnai kalba tiesa. O gal Dievas?…