apie mane

Gimiau 1977 metų spalio 8 dieną, Vilniuje, bendrabutyje prie Kalvarijų turgaus. Buvo šeštadienis. Vyresnįjį brolį tėvai paliko pas močiutę ir nusprendė nueiti į kiną.  Grįžus iš kino teatro nespėjo atvažiuoti greitoji, aš įsiveržiau į šį pasaulį. Negalėjau laukti nei minutės. Gimiau. Viskas užtruko mažiau nei pusvalandį.

Pirmas mano žodis buvo ne “mama”, o “ūsai”. Atsimenu baltas žiemas,  raudoną švarų vilnonį kilimą ir jaukius žaidimus. Atsimenu mėgstamiausią burokėlių sriubą su daug grietinės ir duona, plaukiojimą valtele Bebrusų ežere.

Anksti išmokau skaityti. Nuo šešerių pradėjau lankyti mokyklą ir vienuolika metų prasimokiau Vilniaus Viršuliškių vidurinėje mokykloje. Visada buvau ta, kuri sėdi pirmame suole, nešioja storus akinius ir blogai mokosi.  Tėvai nedirbo gastronome, nevažinėjo į Lenkiją, neprekiavo turguje, todėl neturėjau nei gražių drabužių, nei spalvotos importinės kuprinės ar penalo.  Tiesa, giminaičiai užsienyje buvo, tačiau jų nuostabūs, kvepiantys siuntiniai pasiekė mus tik du ar tris kartus, paskui sustojo.

Pirmame klasės suole sėdėjau dėl to, kad blogai mokiausi, bet dar labiau dėl to, kad nieko nemačiau. Ilgainiui žmones ėmiau skirti tik iš silueto ir eisenos. Darėsi sunku įžiūrėti net šviesoforo spalvas. Kiekvienais metus mama man pirko naujus, dar stipresnius akinius.

Didžiausias džiaugsmas mano tuometiniame gyvenime buvo draugės. Valandų valandas plepėdavome laidiniu, dar nemokamu telefonu, juokdavomės iki žandų ir pilvų skausmo. Susitikdavome ir šmirinėdavome po Vilnių, sekdamos legendinę Rožytę arba ieškodamos ką nusipirkti už savo sutaupytus tris rublius. Dažniausiai pirkdavau naujų trintukų į savo kolekciją arba plaukų gumytę.

Polinkį į meną paveldėjau iš savo tėčio. Visa jo giminė, kilusi nuo Šilutės, ką nors kūrė – kas mezgė, kas piešė, kas gamino dirbinius iš gintaro, kas puošė tortus ar drožinėjo. Mano tėvas jaunytėje kūrė skulptūras iš medžio, o visą gyvenimą fotografavo. Kai tik išmokau skaityti ir rašyti, mane traukė ne vaizdas ar garsas, o žodis. Nuolat skaičiau knygas. Nors dar nebandžiau pati rašyti, tačiau parašyti ilgą laišką ar atlikti užduotį universitete raštu man buvo juokų darbas. Atrodė, kad žodžių net nereikia išgalvoti ar atsiminti, jie patys liejasi.

Baigusi vidurinę įstojau mokytis kosmetologijos, maniau, kad tai bus ideali specialybė man – kažkas tarp medicinos ir meno. Taip ir buvo, tačiau norėjosi tęsti mokslus toliau, todėl po trijų metų, baigusi studijas, įstojau mokytis į Pedagoginį universitetą, Sveikos gyvensenos studijas.  Gavusi bakalauro diplomą, išpildžiau savo seną svajonę studijuoti Vilniaus universitete, įstojau ir baigiau Filosofijos fakultetą, Informacijos visuomenės studijų magistrą.

Visada traukė rašyti, tačiau kurti literatūrą nedrįsau, galvojau, kad neturiu tam nei patirties, nei išminties. Svajojau, kad sulaukusi šešiasdešimtmečio, sėdėsiu supamojoje kėdėje ir rašysiu knygą, paremtą mano dienoraščiais – viso gyvenimo jausmų žemėlapiu.  Taip ilgai laukti nereikėjo, nes pirmoji knyga išėjo, kai man buvo be dviejų savaičių keturiasdešimt. Nuo to laiko išėjo dar trys knygos:

2017 metais pasirodė romanas “Laimingi žmonės keliauja dviračiais“ (Alma littera) kurį inspiravo mano pačios išvykimo iš Lietuvos istorija.

2019 metais pasirodė romanas  “Tavo likimo krašteliu einu“ (Alma littera), kurį inspiravo sena idėja apie santykius tarp žmonių, kuriuose galioja drugelio efektas.

2019 metais pasirodė vadovėlis apie rašymą „Tiems, kurie svajoja parašyti knygą“ (Lietuvių laisvalaikio literatūros lyga), elektroninė knyga, kurią inspiravo mano keleto metų studijos apie rašymą bei dviejų knygų rašymo patirtis.

2021 metais pasirodė romanas “Burbulas. Apie pasaulį be vaikų“ (Lietuvių laisvalaikio literatūros lyga), kurį inspiravo idėja – o kas, jeigu?

Šiuo metu su šeima gyvename Nyderlanduose, kur įkūriau Nyderlandų skaitytojų klubą, rašau knygas, kuriu podkastą bei seku ir kalbinu lietuvių autorius. 

Publikacijos:

“Olandiškas dienos miražas”   (Pasaulio lietuvis/pasauliolietuvis.lt/2022 06 21)

„Lietuvoje skaitymo kultūra dar nėra taip išsigimusi kaip Nyderlanduose“ (“Literatura ir menas”/Interviu su Steven Hagers: Nr. 1/2021 01 08)

„Kur yra riba tarp rimtos ir nerimtos, geros ir blogos literatūros?“ (Lietuvos rytas /lrytas.lt/ 2019 02 03)

„Laimingi žmonės keliauja – į Ameriką su mažais vaikais“ (tavovaikas.lt /2017 03 22)

„Ateities mokslas: Būti geram apsimoka!“ (Lietuvos rytas/lrytas.lt/gyvenimo-budas /2017 02 02)

Lietuva – mažiausiai užjaučianti šalis pasaulyje. Ką daryti?“ (Lietuvos rytas/lrytas.lt/gyvenimo-budas/2016 11 07)

Interviu:

Knygos rašymas – kaip žaidimas stiklo rutuliukais  (priekavos.lt/2021 12 01)

Linos podkastas: Apie laisvę ir viską po truputį su Rasa Sage 

Rasa Sagė: Nėra Vieno Teisingo Kelio (There isn’t Just One Correct Path) (kvartunaite.com/2021 11 19)

Rašytoja pašaukimą atrado tik sulaukusi 40 m.: dabar turi įtikinėti, kad tikrai myli savo vaikus” (Lietuvos rytas/lrytas.lt/2021 09 07)

Niekada nesakyk, kad tau nepasisekė, kol nepabandei 33 kartus (Radijas FM99/2021 07 13)

Distopinį romaną pristatanti Rasa Sagė: esu už teisę rinktis” (15min.lt/2021 06 04)

Rašytojos knygoje – bevaikė visuomenė: tai yra didžiulė atsakomybė ir pasiaukojimas, ir galbūt jis ne visiems?” (Ieva Žigaitė /LRT televizija/2021 05 11)

Rašytojos Rasos Sagės naujausiame romane „Burbulas“ – kelionė po pasaulį, praėjus 300 metų“ (Ieva Žigaitė/ LRT televizija /„Labas rytas, Lietuva“/2021 05 04)

R. Sagė: Rašymas – tai būdas gyventi ne vieną gyvenimą (Gintarė Vasiliauskaitė/ Kauno diena /Nr. 180 (22428)/2021 08 07)

Rasa Sagė: „Didelė rašytojo darbo dalis yra darbas su savimi.
(Jurgita Barišauskienė/asupaslaptys.lt/2020 12 21)

Rasa Sagė: labai mėgstu kūrybinius eksperimentus (Eliza Munė/Protagonistas/Nr. 6/ 2020)

Rasa Sagė: Būti tikru rašytoju – tai nuolat jausti šalia savęs knibždančias istorijas ir suprasti, kad negali į jas nereaguoti (Jurgita Barišauskienė/moteris.lt/2020/07/09)

Rasa Sagė about living in the Nyderlands: „Ši šalis visai kitokia, nei buvo prieš dešimt metų“ (kelionesirpramogos.lt/ 2020 06 12)

“Rašytoja Rasa Sagė: gyvenimas bus labai gražus” (Onutė Nosevičienė/„Kelionės ir pramogos“ /Nr. 190/ 2020 03 17)

Trečiąją knygą išleidusi rašytoja Rasa Sagė: „Užtruko 40 metų, kol pasiryžau sekti širdimi, o ne protu (moteris.lt/2019 07 23)

Rašytoja Rasa Sagė – apie netikėtą likimo posūkį, leidimą rašyti ir olandišką laimę (Inga Nanartonytė /lietuve.lt/ /2019 12 22)

„Iš Olandijos – su pirmąja knyga“ (Goda Ambrazas/ “Lietuvos žinios“/Nr. 154 (14872)/2018 08 11)

 Olandijoje gyvenusi rašytoja: kultūrinius skirtumus padeda išspręsti kompromisų ieškojimas (Ieva Žigaitė/ LRT televizija / „Labas rytas, Lietuva“/lrt.lt/naujienos/2018 07 25)

LRT televizija  „Stilius“ (Ieva Žigaitė/2018 04 28)

Rašytoja Rasa Sagė: Išmokau nebijoti (manodruskininkai.lt/2017 12 14)

Keturiasdešimtmečio sulaukusi Rasa Sagė metė darbą, kad galėtų rašyti knygas (15min.lt/2017 10 22)

Romano apie emigraciją autorė: ten labai gerai atskleidžiama slepiama asmenybės pusė (moteris.lt/2017 10 18)