7 ryto, einu su savo lazdomis. Spaudžia šaltukas, bet viduje man šilta, jau sušilau nuo greito ėjimo. Nuostabus kontrastas – lauke šalta, o viduje šilta. Į veidą šviečia ką tik pabudusi rytinė saulė, žvyrkelio akmenukai gurgžda po lazdomis, šalikelėje linguoja geltonos gėlės, medžiai ir žolė.
O aš galvoju: o jeigu bus taip? O jeigu taip? O kas bus, kai bus taip?… Net nebeprisimenu dabar, apie ką aš tada galvojau, prisimenu tik jausmą, kurį sukėlė tos mintys: slogutis. Visa apimantis slogutis tokį nuostabų rytą.
Tikra nesąmonė.
Ir tada prisiminiau Kate Byron. Jos balsas suskambo mano galvoje: tai tik scenarijus, siaubo scenarijus, kurį tau piešia tavo mintys.
Vos tik taip pagalvojau, scenarijus išnyko. Ir vėl buvo gera eiti saulės nutviekstą rytą su savimi.
Be minčių.
Ir tai aš vadinu pakeisti kanalą. Kai tik tos begėdės mintys puola, bandydamos mane įtikinti, kad tikrai nutiks kažkas siaubingo, aš tik ČIK ir pakeičiu kanalą į kitą. Ten kur groja muzika, kalbama apie grožį, gėrį ir laimę.
O dabar apie Katie Byron.
Tai žmogus, kuris yra patyręs stebuklą. Vieną rytą ji nubudo nušvitusi ir niekada daugiau negrįžo į tamsą. Jau trisdešimt metų ji pasakoja apie tai, ką reiškia nušvitimas, arba dar sakoma, prabudimas. Tai reiškia, kad nuo to laiko ji daugiau niekada nebekentėjo. Nesvarbu, kas po to atsitiko jos gyvenime, kas mirė, ar kokios ligos puolė, ji nebekentėjo suprasdama, kad viskas kas vyksta yra gražu ir gera. Net mirtis nėra blogis.
Skamba keistai, švelniai tariant.
Tačiau visi nušvitę, prabudę žmonės perduoda tą pačią žinią. Nereikia būti šventuoju Indijoje ar atsiskyrėliu kalnuose, kad būtum nušvitęs, tai atsitiko paprastiems ir tikrai nešventiems žmonėms. Tereikia nustoti priešintis. Mirti viduje, kad gimtum iš naujo. Nustoti klausyti savo minčių, savo ego, bet imti pastebėti ir stebėti jį. Didinti tylą ir tuštumą savyje. Nebijoti tuštumos, nesistengti jos žūt būt užlipyti mintimis ir žodžiais.
Paklausykite jos youtube.
O jei nenorite klausyti, aš jums papasakosiu.
Katie ne tik nušvito, bet ir parašė keletą knygų ir sukūrė sistemą, kurią ji pavadino “Work”.
Nušvitę žmonės tai daro: jie nori dalintis, nori mokyti pasaulį pamatyti tą patį grožį ir gėrį, kurį mato jie. Jie suvokia, kad tai yra įmanoma kiekvienam. Todėl dalinasi tuo, ką patyrė.
Juk pagrindinė pasaulio matrica yra meilė. O visas “blogis” tarnauja tik jai.
KATIE BYRON DARBAS. 4 KLAUSIMAI SAU.
Taigi, Katie Byron sukūrė keturių klausimų sistemą, kuriuos reikia užduoti sau kiekvieną kartą, kai kenčiame. Kai kažkas nevyksta taip, kaip norėtume. Kai nežinome, ko norime. Kai jaučiamės blogai.
Aš galėčiau jos klausyti ir klausyti. Kokie stebuklai vyksta su žmonėmis, uždavus jiems keturis paprastus klausimus. Kartą tai išmokus, naudosite visą gyvenimą. Matysite, kaip kančia transformuojasi į ramybę. Ir tai yra geriau už patį geriausią filmą, už pačią geriausią knygą ar spektaklį. Nepakartojama.
Pasiruošimas
Pirmas žingsnis: pabūkite tyloje su savimi ir nustatyti, KAS jus kankina.
Pagalvokite apie vieną dalyką, vieną teiginį. Tarkime, mano kūnas yra per didelis. Mano mylimas žmogus neturėjo mirti. Aš esu nevykėlė. Niekas manęs nemyli. Aš bijau. Man nepasiseks. Manęs neturėjo palikti. Aš esu negerbiama ir t.t.t…Suformuluokite vieną teiginį.
Antras žingsnis: prisiminkite akimirką, situaciją laike, kai tai patyrėte. Kai pirma mintis ir buvo tokia, kuri jus kankina. Kas ką tada pasakė, padarė, pažiūrėjo? Įsivaizduokite tą situaciją, persikelkite mintimis į ją. \
Klausimai
1 klausimas sau.
Ar tai tiesa?
Prisimindami konkrečią situaciją, būdami ramūs ir susikaupę, turite paklausti savęs: ar tą akimirką, toje situacijoje mano teiginys yra tiesa? Paklauskite ir pabūkite ramiai, tyloje. Įsiklausykite į save, kol ateis atsakymas.
2 klausimas sau.
Ar aš absoliučiai tikrai žinau, kad tai tiesa?
Užduokite šį klausimą įsivaizduodami konkrečią situaciją ir pabūkite tyloje, kol ateis atsakymas.
3 klausimas sau.
Kaip aš jaučiuosi, kai mane aplanko ši mintis?
Pagalvokite, kaip reaguojate, kaip reaguoja jūsų kūnas, kokias patiriate emocijas, jausmus, skausmus, kurioje kūno vietoje, kaip jaučiatės, kai ateina ši mintis, teiginys.
4 klausimas sau.
Kas aš būčiau BE šios minties?
Kaip jaustumėtės, reaguotumėte į tą pačią situaciją BE savo teiginio? Situacija lygiai tokia pati, ištarti žodžiai tie patys, aplinkybės tos pačios, tačiau jūs neturėtumėte tos minties, teiginio? Kaip jaustumėtės toje pačioje situacijoje be šios minties?
O tada reikia apsukti teiginį aukštyn kojomis ir keturis klausimus užduoti iš naujo.
Aš esu mylima. Man viskas sekasi. Mano kūnas yra puikus. Mano mylimas žmogus turėjo mirti…
Ar tai tiesa?…Ar aš absoliučiai tikrai žinau, kad tai tiesa? Kaip aš jaučiuosi, kai mane aplanko ši mintis? Kas aš būčiau BE šios minties?
Ir viskas.
Po pusės valandos akistatos su savimi labai tikėtina, kad ateis naujas suvokimas, jog visa jūsų kančia buvo tik mintis. Jūsų ego. Tik galvoje sukurtas scenarijus, nieko bendro neturintis su realybe. Scenarijų galima pakeisti, jį galima perrašyti. Galima pakeisti kanalą galvoje.
Kartais pabuvus tyloje su savimi, nutildžius minčių triukšmą ir susikoncentravus į keletą sau užduodamų klausimų išsisprendžia daug dalykų. Pabandykite.