Važiavau gatve, prie šviesoforo sustojusio automobilio galiniame lange pamačiau popierinį Mc Donald’o maišelį. Tuoj pat pajutau seiles burnoje. Kaip norėčiau!.. Ir tuoj po to: ne ne, ne, juk negalima. Nesveika. Tai juk junk food, tikras šlamštas. Iš ko ji padarytas, net nesinori žinoti. Fui fui fui.

Ir nėjau ir nevalgiau.

Bet, tas maišelis niekaip neišėjo iš prisiminimų akiračio. Noriu aš to McDonald’o, ir viskas. Juk visi žino, kad greitas maistas gaminamas taip, kad sukeltų priklausomybę. Nors man tai ir negresia, nes ten valgau kartą per du mėnesius, bet dabar – noriu ir viskas.

Bet čia dar ne pati baisiausia istorija.

Laukiausi, buvau jau septintam mėnesy. Vyras nusprendė mane palepinti, pakelti nuotaiką ir pakvietė į restoraną. Sako, rinkis, kokį tik nori, patį brangiausią ir geriausią, kviečiu.

Oho, koks malonus pasiūlymas! Kokį tik noriu? Kad ir Trakuose ar Palangoje, bet kokį?

Bet kokį.

Permečiau galvoje visą maistą, kurį mėgstu. Juk dar ir nėščia, reikia gi galvoti, kas gerai kūdikiui. Bet, tai juk ypatinga proga – jokios progos. Tiesiog, pasilepinimui, atsipalaidavimui, atitrūkimui…

Spėkit, kur mes romantiškai papietavome?

Teisingai, McDonald’e.

Po kelių dienų (kelias dienas negalėjau pamiršti to nelemto maišelio), paklausiau vyro, ką valgysime pietums. Abu tingėjome gaminti, taigi pasitaikė puiki proga –  pasiūliau parsivežti junk food iš McDonald’o. Patikėkite, jaučiausi geriau, nei po žalių salotų su šlakeliu geriausio alyvuogių aliejaus ar neriebios virtos jautienos su ekologiškomis morkytėmis, pagamintomis ant garų.

Yra padarytas tyrimas. Vienai grupei duotas paragauti batonėlis ir pasakyta, kad tai sveikas batonėlis, kitai  – tas pats batonėlis ir pasakyta, kad tai skanus batonėlis. Paskui paklausta apie alkio lygį. Visi, kurie valgė „sveiką“ liko alkani, tie, kurie valgė „skanų“, buvo sotesni.

Taigi, taigi. Ar gali alkanas žmogus būti laimingas? Pagal Maslow piramidę – ne. Pirmiausia turi būti patenkinami fiziologiniai poreikiai, paskui saugumas, meilė, pagarba, saviraiška ir, – tik tada galima laimė.

Arba, štai kitas pavyzdys. Visom moterims būna PMS (priešmenstruacinis sindromas).

Tai baisus sindromas, kuris užpuola maždaug savaitę per mėnesį ir tą savaitę gali padaryti tai, dėl ko paskui būtinai gailėsiesi. Ištaškyti viską. Susipykti su visais. O paskui taikytis iki sekančio PMS’o.

Bet, valio, aš radau vaistus –  Š-O-K-O-L-A-D-Ą. DAUG šokolado. Pajutus pirmuosius simptomus,  – visą dieną vien šokoladas. Man padeda.

Taigi, O DABAR IŠVADOS – kas geriau? Ar išneštos durys nuo emocijų sprogimo ar „dozė“  nesveiko maisto?

Turint omenyje, kad santykiai svarbiausia, vienareikšmiškai  – ryk, kiek gali. 

Tik svarbiausia  – savęs negraužti ir nepadaryti to įpročiu. 

SĖKMĖS!

Sėkmės!

Rėmiausi: McFinkelstein SR, Fishbach A. When healthy food makes you hungry. Journal of Consumer Research. 2010;37(3):357–367.