Šiuo metu tik penki procentai žmogaus smegenų ir ląstelių DNR yra ištirti, tačiau mūsų laikais gyvena daugiau nei 90 % visų laikų išradėjų! Taigi, mokslas kaip niekada anksčiau, sparčiai žengia į priekį. Taip sparčiai, kad neišvengiamai kyla klausimas: kur link jis krypsta?

Pasak mokslų daktaro Jurgio Brėdikio, viso pasaulio mokslininkai vis garsiau ima kalbėti ne tik apie materiją, bet ir apie energiją,dvasią, sielą, Dievą. Energiją, kuri neapčiuopiama, neišmatuojama, tačiau kuri nei kiek ne mažiau, o gal ir daug daugiau  įtakoja Visatoje ir žmoguje vykstančius procesus.

Kvantinė fizika išvien su tūkstančius metų apie tai kalbėjusiais išminčiais teigia, kad Visatoje egzistuoja visos galimybės: turtai,talentai, partneris, sveikata, laimė ir kt. Tereikia savo virpesių dažniais informaciniam laukui pasiųsti signalą, kuris sukeltų atitinkamą rezonansą.

 Kaip tai padaryti?

Va čia ir paaiškės, kodėl būti geru apsimoka.

Bet pradėkime nuo pradžių.

Viskas prasidėjo nuo Einšteino.

Jis sukūrė savo didžiąją formulę  E = mc2 , kuri reiškia, kad visa materija yra energija ir atvirkščiai.

Niekam nekyla abejonių, kad viskas Visatoje, taip pat ir žmogus, yra sudarytas iš atomų. Atomas nėra materija. 99, 99999% atomo yra tuščia erdvė. Kitą dalį sudaro dalelės (materija), kurios juda (ir energija). Materija gali virsti energija ir energija gali virsti materija.Tai ir yra visa ko esmė.

Energija ir materija sudaro vieną ir tą pačią tikrovę, skiriasi tik jų vibracijų dažniai.  Sutankėjusi energija virsta materija ir atvirkščiai.  

Kvantinė fizika nustatė, kad energijos bangos ir dalelės veikia ne pagal įprastinius fizikos dėsnius. Jos vienu metu gali būti keliose vietose ir gali suktis dviem priešingom kryptimis. Jas veikia viskas, taip pat ir stebėtojas  – energija ir materija yra susijusios su stebėtojo protu ir sąmone, todėl proto (sąmonės) energija gali paveikti tiek materiją, tiek energiją. Stebėdami sukeliame rezonansą su to objekto informacija, todėl pats stebėjimas gali tapti dalykų transformacijos priežastimi. 

Universali gyvybinė energija yra viskas, ko mums reikia

Senovės indų vedose sakoma, kad viskas, kas egzistuoja yra virpesiai ir pasaulis prasidėjo nuo meilės virpesių. Dievas, Vienis, Aukščiausiasis protas, Didysis Kūrėjas, Visatos sąmonė – aukščiausio dažnio meilės virpesiai, pati galingiausia energija.

Prieš daugiau nei 80 metų mokslininkas Vilhelmas Raichas paskelbė hipotezę, už kurią buvo apšauktas apgaudinėjimu, uždarytas kalėjime, kuriame vėliau mirė. Jis kalbėjo apie universalią gyvybinę orgono energiją. Visa, kas gyva yra pagrįsta vienu ir tuo pačiu principu  –  ritmiškų susitraukimų ir išsiplėtimų arba pirmapradės biologinės pulsacijos pagrindu. Šis pulsacijos ritmas turi būti sinchroniškas Visatos vibracijų dažnumui. Sutrikus šiam ritmui, sutrinka ir organizmo veikla. Jis praranda gyvybinę energiją, plinta neveiklos zonos, vystosi įvairūs augliai, sutrinka ląstelių dalijimasis.

Šiuolaikinė fizika jau įrodė, kad Visatoje viską sudaro tie patys elementai ir viskas, pradedant pačiais atomų branduoliais, baigiant pačiomis mažiausiomis, nedalomomis “Dievo dalelėmis”,  virpa tam tikru dažniu. Virpėjimas yra energija, kuri kartu su tuštuma ir kietosiomis dalelėmis sudaro atomą, taigi ir visą Visatą.

Žemesni virpesių dažniai yra susiję su tankesne energija, tai yra materija, aukštesni– su dvasine energija. Kuo žmogus dvasingesnis – tuo jo virpesių dažnis yra aukštesnis. Kuo jo virpesių dažnis yra aukštesnis, tuo labiau jis gali pasiekti, susijungti, rezonuoti su Visatos sąmonės energija, kuri yra neišsemiama. Tarsi lazerio spinduliu nušvietus ten saugomą informaciją apie praeitį, ją galima pakeisti ir taip lemti ateitį.  Rezonuojant su Visatos sąmone, galima pakeisti DNR, išgydyti ligas. Virpesių dažnius aukština meilė, dėkingumas, džiaugsmas, atjauta; emocijos, kuriose daug šviesios energijos. Jau darosi aiškiau, kodėl būti geru apsimoka?

Tačiau ne visi vienodai supranta dvasingumą. Dvasingumas tai nėra užsidarymas. Tai nėra atsiribojimas, gilinimasis į save, mantrų, ritualų kartojimas, religinių dogmų laikymasis. Dvasingumas – tai savo proto ir širdies apvalymas nuo blogų įpročių ir savybių, priklausomybių atsisakymas. Dvasingumas –  tai matyti gėrį, girdėti gėrį, galvoti apie gėrį, kalbėti apie gerus dalykus, daryti gerus darbus.

Stebuklų nėra. Yra rezonansas

Kartą sėdėjau mėgstamame Paparacių bare. Tuomet dar buvau jauna, neįsipareigojusi, važinėjau troleibusu ir mėgau alų, nei vienas susitikimas nepraeidavo be puslitrinio bokalo alaus.

Jau buvau nugurkšnojusi daugiau pusę, kai staiga pajutau šlampančias kelnes. Buvo prietema, pirmą akimirką visiškai nesupratau, kas atsitiko. Sėdėjau baloje, o alus per stalą liejosi ant mano kelnių. Pakėliau bokalą ir dar labiau nustėrau: rankena ir visas viršus liko mano rankoje, o bokalo apačia, tarsi priklijuota, stovėjo ant stalo. Pjūvis buvo toks lygus, tarsi lazeriu, jokių skilimo ar dužimo žymių. Padavėja man atnešė naują bokalą, bet tas įvykis liko neišaiškintas. Stebuklas? Ženklas?

Ne, rezonansas.

Dabar jau daug kas pripažįsta, kad rezonansas yra vienas galingiausių Gamtos ir Visatos dėsnių. Ir tai nėra stebuklas. Jei viskas, kas mus supa, yra virpesiai, o dviejų virpančių objektų dažniai sutampa, jie rezonuoja. Tai reiškia, kad naujas bangų derinys įgyja didesnę amplitudę, skatinančią vibruoti stipriau, o tuomet skyla bokalai, griūna tiltai,  suartėja bendraminčiai, išsipildo bendros maldos, supanašėja šuo su šeimininku.

Rezonansas pasaulyje pasireiškia visur. Virpesių dažniais ir rezonansu galima paaiškinti įvairias žmonių priklausomybes, prisirišimus ir įpročius. Kodėl vienas taip lengvai įninka į alkoholį, o kitas ne? Kodėl vieno žmogaus yra klausoma, juo sekama, kitu ne? Kodėl vienos dainos tampa populiarios, kitos ne? Kodėl vienas žodis, išgirstas vaikystėje lydi visą gyvenimą ir įtakoja visus sprendimus? Kodėl įsimylime ne vieną, o kitą žmogų? Kodėl viena moteris turi motinystės jausmą, o kita ne? Atsakymas paprastas: rezonansas tarp objektų įvyksta, arba ne.

Panašūs traukia: tam tikros kokybės ir virpesių dažnio energija rezonuoja su panašios kokybės ir virpesių dažnių energija. Tai, apie ką galvojame, ką dažniausiai įsivaizduojame, kaip magnetu pritraukiame į savo gyvenimą. Jeigu mylite, ir patys būsite mylimi. Nekenčiate –  jūsų taip pat nekęs. Tyra, besąlyginė meilė neteisia, nebaudžia, tik myli, atjaučia ir supranta. Tai beribis galios šaltinis. Atlikę daugybę tyrimų tai patvirtino JAV Širdies matematikos instituto mokslininkai. Meilė išgrynina virpesius, ji gydo, saugo nuo nelaimių, pakilėja link Visatos sąmonės, duoda atsakymus dėl tolimesnio gyvenimo kelio.  Ir tai ne religija, tai fizika! 

Kompiuterinė Visatos programa: Matrica

Matrica yra šablonas, forma, kolektyvinė sąmonė, pagal kurią formuojama visuomenė arba žmogus.

Tam tikra matrica susiformuoja žmogaus biolauke, auroje. Neišreikštoji tikrovė, arba matrica formuoja visą regimą tikrovę. Tai tarsi kompiuterio programa, formuojanti mūsų fizinį kūną, palaikanti jo veiklą. Iki visų pasikeitimų materijoje vyksta informacijos pasikeitimai ją formuojančiuose energetiniuose laukuose. Mintis eina pirma, veiksmas, rezultatas seka iš paskos. Tai suprantant įmanoma paveikti subtiliąsias struktūras, kad materiali ateitis pasikeistų pageidaujama linkme.

Visai neseniai mokslininkai garsiai pradėjo kalbėti apie dar vieną labai svarbią dėlionės dalį – sąsūkinius  laukus (angl. axion field), kurie yra viską Visatoje jungianti sistema. Apie galimą jų egzistavimą užsiminė dar Einšteinas.  Sąsūkinių laukų energija lygi nuliui, jų greitis milijardus kartų didesnis nei šviesos greitis. Sąsūkiniais signalais galima perduoti bet kokią informaciją: garsą, vaizdą ir kt. Jie vienu metu gali būti visur, jiems neegzistuoja laikas ir erdvė.

Astrofizikas Nikolajus Kozirevas sako, kad sąsūkiniai laukai yra tarsi tiltas tarp žmonių sąmonės ir visatos. Žmogaus sąmonė taip pat kuria sąsūkinius laukus, kurie egzistuoja savarankiškai, bet tuo pačiu sąveikauja su visos Visatos sąsūkiniais laukais.

Visai neseniai mano vienerių metų sūnelis lipdamas ant laiptelių pasakė šalia stovinčiam ir jį saugančiam seneliui: “Nelaikyk”. Senelis aiškiai girdėjo šį žodį, nors objektyvioje tikrovėje tai buvo neįmanoma. Kas įsivaizduoja metų vaiką, žino, kad jis dar nekalba. Ištaria tik kelis vienskemenius žodžius. Bet senelis aiškiai girdėjo! Ne-lai-kyk! Kas tai, ar tik ne informacija, perduota per sąsūkinius laukus? Manau, kiekvienas galime rasti šimtus tokių pavyzdžių, jei tik žinome, ko ieškoti.

Per sąsūkinius laukus žmogus gali bendrauti vienas su kitu, nepaisant erdvės ir laiko, taip pat komunikuoti su Visatos sąmone. Tai paaiškina telepatiją, minčių skaitymą, ekstrasensiją. Ir greitai tai nebebus teorija, tai bus mokslas!

Ir ne tik bendrauti. Per sąsūkinius laukus žmogaus sąmonė kuria virpesių dažnius ir per emocijas, ketinimus, žodžius, mintis gali padėti atkurti energetinę organizmo pusiausvyrą ir net išgydyti pažeistą DNR. Tai patvirtina moklsininko Briuso Liptono eksperimentai, kad sąmonė, įžvalgos, suvokimas reguliuoja genetinę ekspresiją.  Žmogaus sąmonė yra reali ir atpažįstama jėga, kuri gali keisti aplinką, tiek lokaliai, tiek ir per atstumą.

Taigi, gera žinia yra ta, kad net ir gyvendami pagal negatyvią, griaunančią matricą, kiekvienas per sąsūkinius savo laukus (mintis, maldas, meditaciją, emocijas) galime perduoti teigiamą gydančią energiją, kuri sekdama pusiausvyros dėsniu grįžta į savo pirminį šaltinį. Tokiu būdu keičiame savo programą, savo matricą, savo DNR!

Kaip viena žvakė gali uždegti daug kitų žvakių, taip ir vienas dvasingas žmogus gali apšviesti daugelio kelią. Ši įtaka nematoma, tačiau visada efektyvi. Tyra širdis yra daug vertingesnė nei intelektas. Aukšto dažnio meilės, atjautos, dėkingumo energija keisdami savo matricą keičiame ir pasaulio kolektyvinę matricą. Juk viskas yra viena ir viena ir viskas, kvantinėje tikrovėje viskas yra susiję.

Du įvykius gali sieti nelokalūs (peržengiantys laiko ir erdvės ribas) ryšiai, tik mes nesugebame tų ryšių įžvelgti ir vadiname juos atsitikinumais. Tačiau atsitiktinumų nėra. Mes patys juos kuriame. Žmogus yra maža Visatos versija, kiekviena ląstelė yra miniatiūrinis žmogaus modelis: turi savo nervų, virškinimo, kvėpavimo ir kitas sistemas ir sudaro bendruomenę, veikiančią kaip puikiai suderintas orkestras. Kiekviena ląstelė sąveikauja su kitomis, visu kūnu ir visa Visata. Mes įtakojame tą sąveiką savo mintimis, ketinimais ir emocijomis. Esame ne tik tikrovės stebėtojai, bet ir jos kūrėjai.

Širdies energija – galingiausia Visatos jėga

“Didybės ilgesy slypi mūsų gerumas, o tas ilgesys nesvetimas nei vienam iš mūsų.”

Senovės išminčiai gilios meditacijos būklėje pasiekę praplėstos sąmonės lygį sugebėjo susitapanti su aukščiausiais virpesių dažniais ir susijungti su Dievu, Vieniu, arba Visatos protu. Jie matė, aprašė žmogaus fizinį kūną supančias energijas, jos centrus (čakras)  ir jas reguliuojančius Visatos dėsnius. Beje, akupunktūriniai taškai, taip plačiai naudojami šiuolaikinėje medicinoje mums yra žinomi kinų išminčių  dėka. Taip pat jau yra sukurtas K. Korotkovo aparatas, fotografuojantis čakras (biolauką).

Praplėstos sąmonės būsenoje pabuvę žmonės kalba choru: visa ko esmė yra meilė, tyra šviesa. Atjauta ir meilė yra tai, kas viską jungia. Dieviškoji, Vienio, aukščiausių virpesių meilė yra pirminė kūrimo galia.

Mes visi esame tarpusavyje susiję savo sąmonės energiniais sąsūkiniais laukais, taip pat per juos esame susiję su Visata. Kiekvienas blogas žodis, mintis, emocija drasko jos harmoniją ir bumerangu grįžta į savo šaltinį.

Tuo labiau, kad nėra ko pergyventi: Dievas mums visko davė pakankamai. Vis garsiau kalbama apie Nulinio taško energiją, kuri yra sąsūkinė, neribota ir niekada neišsenkanti. Suvokus, kaip ją panaudoti būtų galima išspręsti visas pasaulio energetines problemas.

Kitas svarbus išminčių įvardintas Visatos dėsnis yra sinchroniškumas: mums nutinka tai, kas ir turėjo nutikti. Gyvenime sutinkame tuos, ką ir turėjome sutikti, viskas įvyksta būtent taip, kaip ir turėjo įvykti. Visi gyvybės procesai ir žmogaus elgesys yra nelinijiniai, tai yra, nepagrįsti logika. Taip pat ir laikas. Jis lekia ne tik pirmyn, bet ir sukasi. Jis nepagrįstas priežastingumu ir lemia sinchroninę įvykių eigą. Sinchroniškumas reiškia, kad nieko nebūna nei per anksti, nei per vėlai, kad visada yra tinkamas laikas.

Mes patys, per savo mintis ir emocijas prisitraukiame vieną ar kitą įvykį ar ligą. Tą patį teigė ir S. Lazarevas “Karmos diagnostikoje”. Sklisdama energija rezonuoja su panašia ir pritraukusi panašias daleles ir grįžta į savo šaltinį. Viskas labai paprasta – kas myli, tas yra mylimas.

Ir tai ne tik žodžiai. JAV širdies matematikos institute atlikta nemažai tyrimų, kurie patvirtina galimybę įvairiais energetiniais signalais paveikti ląstelių DNR. Veikdami teigiamu žodžiu ar mintimi mokslininkai pagreitino augalų augimą ir atkūrė sėklų genomus po neigiamo radiacijos poveikio. Instituto mokslo darbai rodo, kad širdies skleidžiama meilė yra galinga energija, savo virpesiais turinti globalią įtaką.

Masaras Emotas įrodė, kad meilė, pazityvios mintys bei žodžiai keičia vandens struktūrą. Vanduo turi atmintį. O juk daugiau nei 70 procentų žmogaus organizmo sudaro vanduo, taigi nenuostabu, kodėl teigiamos ar neigiamos emocijos ir žodžiai taip stipriai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimą.

Tai, kas anksčiau buvo nurašoma stebuklams, paranormaliems reiškiniams, šiomis dienomis jau galima paaiškinti. Ima vyrauti nuomonė, kad nieko nėra paranormalaus ar antgamtiško, nes viskas, kas egzistuoja, yra normalu. Minties galia yra milžiniška, ji yra visų daiktų ir reiškinių kūrėja, gimdytoja, grynoji kūrybos energija. Mintimi iš kvantinio Visatos proto galimybių lauko galime materializuoti bet kokią pageidaujamą tikrovę. O meilė yra pagrindinė Visatos matrica. Nukrypus nuo jos prasideda destrukciniai procesai, ligos, karai ir nelaimės.  Nukrypus nuo Meilės mes kenčiame.

Todėl būti geru… tikrai apsimoka.

P. s: Kas yra Dievas? 

Nors iki šiol mokslui ir tikėjimui buvo nepakeliui, dabar jau mokslininkai teigia šiek tiek kitaip. Jie pripažįsta, kad mūsų smegenys dirba holografiniu principu: atmintis kaupiama ne smegenyse, o kaip energetinė informacija saugoma visame kūne ir ląstelėse vaizdų pavidalu. Egzistuoja aukštesnioji sąmonė, priimanti informaciją iš visos Visatos informacinio lauko, tarsi iš holografinio interneto.

Šį Visatos informacinį lauką skirtingi tyrėjai ir išminčiai vadina skirtingai: Neišreikštoji sfera, Aukštesnysis Visatos Protas, Energiniai informaciniai laukai, Visatos duomenų bankas,  Vienis, Kūrėjas, Dievas.

Izaokas Niutonas sakė: “Tokia nepaprasta darni Saulės, planetų ir kometų sistema galėjo atsirasti tik išmintingos ir galingos Esybės sumanymu ir valia.”

Markas Plankas rašė: “Materijos nėra savaime. Dvasia yra bet kokios materijos atsiradimo priežastis. Bet kadangi dvasinė esybė negali egzistuoti pati iš savęs, o turi būti sukurta, tai nebijau to paslaptingo kūrėjo pavadinti Dievu.”

Albertas Einšteinas teigė: “Aš tikiu ir nuolankiai garbinu aukštesnės prigimties ir amžinai esančią dvasinę Esybę, kuri pasireiškia net mažose smulkmenose, kurias mes savo menkais ir silpnais pojūčiais galime apčiuopti.”

Briusas Liptonas juokavo: ” Mokslininkas įkopė į pažinimo kalną ir pamatė ten sėdintį Dievą. “Ką tu čia darai?”,   –  nustebo. “Kur taip ilgai buvai?”,  –  nusišypsojęs paklausė Dievas.

 

Parengta pagal Jurgio Brėdikio knygą “Kitokiu žvilgsniu”, 2016 m.

Straipsnis publikuotas 

http://gyvbudas.lrytas.lt/nori-tikek/ateities-mokslas-buti-geram-apsimoka.htm