Nes turi pripažinti, kad klydai.

Nes turi nusižeminti ir paminti savąjį ego.

Nes privalai būti teisus, kad nereikėtų atsiprašinėti.

Teisiųjų kultūra. Nepramušamas teisumas. Žinoti viską ir niekada neklysti…nes kitaip būsi “lūseris”. Tokios iliuzijos klaidina, jos trukdo atsiprašyti ir gerinti santykius. Kai kurie žmonės iš viso nenaudoja tokio žodžio kaip atsiprašau. Jiems tiesiog liežuvis neapsiverčia. Suprantu juos, nes kai man reikia atsipraštyti… Atrodo, kad tikrai, fiziškai sunku ištarti tą žodį. O dar sakant žiūrėti į akis..neįmanoma. Sunku tiek, kiek sunku peržengti per save.

Ypač sunku atsiprašyti artimiausiųjų. Kokiai nors pardavėjai pasakyti atsiprašau, nes padavei ne tą kupiūrą arba praeiviui, kurį netyčia užkabinai alkūne…galima. Bet pasakyti tai artimui, kuris ant tavęs pyksta…arba pyksti tu…žiauriai sunku.

Ir tokie juokingi dalykai tampa mūsų gyvenimo problemomis. Tiesiog neištartas žodis. Kiek nesantaikų jis paskui save tempia…Juk dažnai paprastas nuoširdus atsiprašau gali išgelbėti daugelį situacijų.

O atrodo, kas čia tokio.  Žiūri žmogui į akis ir sakai:

a-t-s-i-p-r-a-š-a-u.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *