Audrius Skačkauskas “Neleisk angelui nukristi nuo peties”

Audrius Skačkauskas, Aušra Giedrimaitė “Neleisk angelui nukristi nuo peties”
Paskutiniu metu ėmiau daugiau domėtis alkoholizmo priklausomybe ir jos pasekmėmis. Pati negeriu jau aštuonerius metus, nerūkau ir nevalgau mėsos. Gal todėl šias Audriaus knygas jau turiu kurį laiką, tačiau jos man buvo neaktualios. O dabar tarsi pačios išlipo iš lentynos įkrito į rankas.
Atėjo laikas jas skaityti.
Audrius labai atvirai rašo, kaip jis prisiekdamas daugiau negerti, mintyse skaičiuoja, kiek dar liko paslėptų po lova velnio lašų ir ar užteks iki ryto. Tokia alkoholiko psichologija, jo instinktas išlikti, nes geriant ilgą laiką smegenyse įsispaudžia kodas – išlikimas įmanomas tik vieninteliu būdu, gavus savo dozę. Kaip įmanoma kovoti su savo pačio smegenimis?
Audrius rašo, kad meilė ištraukė jį iš liūno. Jo mamos ir žmonos besąlygiška meilė. Tačiau, jo žmona ir mama mylėjo jį ir anksčiau, geriantį. Kiek žmonų, mamų, vaikų myli ir kenčia? Kartais visą gyvenimą, iki pat alkoholiko mirties.
Nei vienoje knygoje neradau, kaip iš tiesų Audrius suvaldė savo priklausomybes. Juk jis jau buvo trečioje alkoholizmo stadijoje, kai organizmas atmeta alkoholį ir jo reikia nedaug, bet reguliariai, jei negaus, laukia reali mirtis. Taip mirė daug žinomų žmonių. O šis Žmogus sustojo ir jau daug metų negeria. O kiek kartų prieš tai grįžęs iš reabilitacijos, kodavimo, ligoninės, krizių centro ar net armijos, vėl ir vėl ir vėl eidavo, pirkdavo, pritūpęs už krūmo pildavo…
Tai kur čia didžioji paslaptis?
Yra tokia knyga Gerald G. May „Priklausomybė ir malonė“, medicinos mokslų daktaro tyrimas, remiantis savo, kaip psichiatro ilgamete patirtimi, dirbant su priklausomais nuo cheminių preparatų žmonėmis. Knygoje jis daro išvadą, kad visiems priklausomiems žmonėms kažkuriuo momentu, kai jie tam pasiruošę, nusileidžia angelas ant peties – malonė. Ir tada, tik tada, žmogus pajėgus apgauti savo smegenis, nugalėti save ir sustoti. “Neleisk angeliui nukristi nuo peties”. Kaip taiklu!
GRYNAS STEBUKLAS. Malonė.
Dvigubas stebuklas, kad Audrius nepuolė vėl ramintis alkoholiu sužinojęs dar dvi diagnozes – diabetas ir vėžys. Išgyvenant “siaubingas nuotaikų kaitas, kai tik pokalbiai su ilgiau sveikstančiais alkoholikais laikinai nuramindavo protą ir sielą”. Be to, tai ne vienintelė priklausomybė, su kuria jam reikėjo kovoti.
Štai ir netikėk stebuklais.
Knyga nėra vien apie priklausomybes, tačiau jos visada kažkur šalia. Kaip ir gyvenime. Audrius išrašo savo mintis, aprašo kolegas, praeivius, įvairius nutikimus, skleidžia nuoširdumą, šviesą ir meilę. Rašo su humoru. Galima ir paverkti, ir pasijuokti.
Knygą sudaro trys dalys, kurias patartina skaityti kartu. Kiekvienoje dalyje lėtai artėjama prie esmės. Esmė yra labai paprasta. Dievo malonė ir žmogaus meilė. Paskutinė dalis parašyta jau dviejų žmonių, tų, kurių tarpusavio meilė ir buvo pagrindinis katalizatorius stebuklui įvykti.
Trečioji dalis man asmeniškai patiko labiausiai. Dar daugiau humoro, daugiau nuoširdumo, laisvumo ir dar daugiau tikrumo.
Kas ieško įkvėpimo, stiprybės ir stebuklų gyvenime – rekomenduoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *