Stovėjau prie baro ir stebėjau už jo dirbančią moterį.

TEKŠT! Stiklinės ant stalo, į abi iš karto, abiem rankom, nusukusi veidą supila kokakolą. DZINGT, tušti buteliukai į taros dėžę. GRYBT peilis rankoje, DRYKST užšaldytų hamburgerių pokas.  PEKŠT hamburgerių “mėsa” ant grilio, BRIGŠT mikrobanginės durys, TTTTT, kasos mygtukai… Viskas TEKŠT, PEKŠT,  mėtoma atsainiai ir be meilės, ką ten meilės… Veido  išraiška rėkte rėkia “AŠ NEKENČIU ŠITO DARBO”. Nekenčiu žmonių, nekenčiu savęs…Atrodė, kad ją ne tik kažkas (turbūt tuo, kad užsakė tuos hamburgerius) ką tik įžeidė, bet ji prarado viską. Viską, ką turėjo šiam gyvenime. Pyktis, nusivylimas, įtampa, nuovargis, neapykanta – švieste švietė tame veide.

Matėsi, kad moteris nėra ragana, ji tik “laiko” tokią veido išraišką kaip skydą. Situacija buvo tokia keista, kad net truputį komiška. Pramogų įstaigoje moteris drakono veidu (ne išvaizda, bet išraiška) maitina alkanuosius hamburgeriais.

Kai praėjo juokas, pajutau gailestį. Po tokios darbo dienos, su tokia išraiška prabuvus visą dieną, koks gi gali būti jos vakaras?… O kita diena? O koks, apskritai, gyvenimas?

O dabar kita moteris.

Vitalija Katunskytė. Ikona, neturinti nei išvaizdos, nei balso. Tik plačią šypseną, neišsenkantį optimizmą ir BEGALINĮ norą. Norą daryti tai, ką daro – būti scenoje. Ir ji scenoje jau trisdešimt metų! Net susirgusi ir nebegalinti paeiti, turi tik vieną norą – kuo greičiau pasveikti, kad GALĖTŲ GRĮŽTI Į DARBĄ.

O jei ir ta  nelaiminga baro darbuotoja pradėtų megzti liemenes vaikams (tokias, kurios niekur nerandu)?

Arba su malonumu kepti gimtadienių tortus? Tokius forminius, kaip gyvus paveikslus. Ar – siūti vestuvines sukneles? Pigiai. O gal, skaičiuoti pinigus? O gal – dirbtų tikra virėja kavinėje. Ar valytoja? Aukle? Tiesiog darytų tai, kas jai patinka ir kas gaunasi geriausiai. Gal tada nereikėtų “laikyti” tos tragikomiškos veido išraiškos?

O jei visi žmonės dirbtų tai, kas jiem patinka? Juk yra, kam patinka valyti, yra – kam vairuoti, o yra – kam priimti didelius sprendimus. Visi turi kažką, kas jam patinka daryti ir kas sekasi geriausiai. Taigi,

jei nežinai ką daryti, daryk tai, ką mėgsti!

O jei nežinai ką mėgsti, tik paklausk savęs – ką aš mėgstu dirbti? Ir gerai įsiklausyk, atsakymas tikrai ateis.