Perskaičiau Feisbuke klausimą ir susimąsčiau.

Kaip sąveikauja laimė ir sėkmė? Juk ne visada sėkmę lydi laimė, o laimė taip pat ne visada vaikšto kartu su sėkme.

Kas yra sėkmė, o kas yra laimė?

Jei paklaustume bet kurio žmogaus:

“Ar tu esi laimingas?” Kiekvienas atsakytų: “Taip”, arba “Ne”.

O jei to paties žmogaus paklaustume: “Ar esi sėkmingas?”, dauguma turbūt atsakytų “Kaip kada”, “Kartais”.

Vadinasi, sėkmė yra laikina, atsitinkanti būsena, tuo tarpu laimė yra nuolatinė, pastovi būsena.

Ar sėkmė lemia laimę? Dažniausiai taip, tačiau sėkmės lemta laimė, kaip ir pati sėkmė, taip pat yra laikina.

Įsivaizduokite vidutinio amžiaus moterį, Eleną. Ji kentėjo visą gyvenimą ir dabar yra nelaiminga. Nepasisekė gimti šeimoje, kurioje būtų ja rūpinamasi, nepasisekė susirasti vyro, kuris negertų ir nesmurtautų, nepasisekė baigti specialybės, kuri jai patiktų. Vienintelis jos džiaugsmas ir atgaiva nuo kankinančio gyvenimo yra dukra, kuri taip pat gyvena nelengvą gyvenimą dėl nuolatinio pinigų stygiaus. Elena dėl to kankinasi dar labiau, nes savo mylimam žmogui negali duoti to, ko jam reikia. Tačiau dukra, dantis sukandusi, dirbdama per tris darbus, baigia universitetą ir įgyja Magistro laipsnį. Svajonė turėti aukštąjį išsilavinimą išsipildo.

Elena laiminga.

Tačiau tuoj pat laimė išgaruoja, nes dukra negauna gerai apmokamo, pagal specialybę tinkančio darbo. Todėl nusprendžia emigruoti, kur plauna indus ir jos ilgametis darbas siekiant aukštojo išsilavinimo nueina šuniui ant uodegos. Elena tampa dar nelaimingesnė, nei prieš tai. Ji nebeturi šalia dukros, kuri nors ir pasiekusi savo svajonę, vis tiek dirba juodus darbus užsienyje.

Sėkmė yra tinkamas aplinkybių susidėjimas, lemiantis, kad išsipildytų tai, apie ką buvo svajota, ko norėta, ko siekta. Sėkmė yra labai maloni, džiugi ir geidžiama, tačiau trumpalaikė. Tokia yra ir jos atnešta Laimė. 

Sėkmė yra laikina, o su ja atėjusi Laimė taip pat greitai išnyksta.

O kartais Sėkmė ir neatsiveda Laimės. Viskas pasisekė, noras išsipildė, poreikiai patenkinti, tačiau laimės vis tiek nėra. Dažnai sakoma: “Jei atsitiks tas, jei gausiu tai, tada būsiu laimingas”. Ir atsitinka, ir gauna, ir vis tiek nelaimingas. Nes taip nėra siekiama Laimės. Taip geidžiama yra Sėkmė, tačiau ne Laimė.

Laimė yra visai kas kita, nei Sėkmė.

Laimė yra tada, kai žmogus jaučiasi gerai. Kartais aplinkybės tam padeda, kartais ne. Tas jausmas, laimės jausmas, kyla iš vidaus. Būna, nesvarbu, kas atsitinka, tai gali būti priverstinis sustojimas automobilių kamštyje, išgirsta melodija ar lietaus barbenimas ant stiklo ir žmogus jaučiasi gerai. Jaučiasi laimingas.

Laimingi gali būti visi, bet kokiomis aplinkybėmis, nes laimė kyla iš vidaus. 

Sėkmė priklauso nuo išorinių faktorių. Laimė priklauso nuo vidinio žmogaus santykio su savimi. Aplinkui gali siausti audros, karai, nesėkmės, liūdesys, bet žmogus, kuris susitaria su savimi vis tiek gali būti laimingas.  Ne džiugus, ne sėkmingas, bet ramus ir laimingas.

Laimę ir sėkmę galima prilyginti vidiniam ir išoriniam grožiui. Sėkmė spindi raudonu lūpdažiu, kol gali jo nusipirkti ir juo pasidažyti, kol jos lūpos putlios ir gražios, tačiau jis greitai nusivalo ir reikia dažytis vėl ir vėl. Laimė spindi akyse ir jai nereikia nieko pirkti ir niekuo dažytis.

Sėkmė gyvena aplinkui, ją reikia tik prisikviesti. 

Prisikviesti pozityviomis mintis ir mažyčiais, mikroniniais pasirinkimais, kuriuos darome kiekvieną minutę. Pasirinkimais ką galvoti, kaip reaguoti, ką daryti, ar ko nedaryti.

Šviesos pasirinkimu prieš tamsą. Gyvybės prieš mirtį, gėrio prieš blogį, meilės prieš neapykantą, kūrybos prieš griovimą. Prisikvietus Sėkmę, visi norai ima pildytis, svajonės tampa realybe, o tikslai pasiekiami ranka. Tačiau visa ta nebūtinai atves Jums Laimę.

Laimė gyvena kiekviename iš mūsų ir ją reikia tik išleisti. 

Laimė, kuri gimsta žmogaus gelmėse, priklauso nuo jo dvasingumo, nuo prasmės suvokimo, nuo stipraus ryšio su Šaltiniu, su Kūrėju. Tapti laimingu, reiškia leisti Laimei kvėpuoti. Susitaikyti su savimi. Suvokti, kad viskas kas yra, yra gera. Suvokti, kad Kūrėjas nieko nedaro kas nėra tobula, kad Jūs esate tobulas, kaip ir visa Kūrinija. Kad nėra nei gėrio, nei blogio, yra tik tobulas Pasaulis, kuriame jūs esate tam, kad eitumėte keliu, kuris veda į šviesą. Keliu, kuriame darytumėte teisingus pasirinkimus tol, kol jus apimtų nušvitimas, kuris reikštų tapimą laimingu žmogumi.

Tai ir yra tikroji Laimė.