Nedaug žmonių yra susivokę savo jausmuose. Šioje mažoje knygelėje nesunumeruotais puslapiais, nepatraukliu viršeliu ir nepertekusioje teksto…Hugh Prateris – neturtingas, per storas, niekuo neišsiskiriantis amerikietis, už kitus nei kiek neišmintingesnis (kaip pats rašo), bando. Išleista mažos leidyklėlės (vienintelės sutikusios ją leisti), knyga tapo bestseleriu. Žmogus čia rašo taip, kaip jaučia, ir svarbiausia- nemeluoja sau.

Apie šią knygą kalbėsiu citatomis, jos geriausiai šneka pačios už save.

“Aš galiu būti savimi, arba elgtis, kaip pridera. Suderinti šių priešybių negaliu.”  

“Norint turėti daugiau laiko, reikia atsipalaiduoti. Laikas tai kaita, todėl valanda ilgesnė, kai prisitaikau prie aplinkybių. Griežta kontrolė- mažiau laiko, nes mažiau permainų. Vengdamas dogmų ir rutinos, galiu pasiilginti gyvenimą.”  

“Jei viskas vyktų taip, kaip norėčiau, kaip planuočiau, niekada nepatirčiau nieko nauja. Mano gyvenimas būtų begalinis nuvalkiotų sėkmių pasikartojimas. Padaręs klaidą patiriu netikėtumą.”  

“Dauguma baimių, kaip ir slogučių, aiškiai pamatytos neatlaiko savo nesąmonių svorio”.  

“Be dviejų minučių dešimt yra dabar. Rytoj lygiai trečią valandą irgi bus dabar. Mirties patale vis dar bus dabar. Kadangi visada bus dabar, vienintelis dalykas, kurio reikia išmokti – reaguoti į dabar.”  

“Niekas neklysta. Dažniausiai žmonės ko nors nežino. Jei aš manau, kad kitas asmuo neteisus, vadinasi, arba aš ko nors nežinau, arba tas žmogus ko nors nežino. Todėl, nebent noriu dėtis pranašesnis, verčiau išsiaiškinti jo požiūrio tašką.”  

“Jei tu pasakysi kaip tau “atrodo”, o ne kaip “yra”, man bus lengviau suvokti, kaip atrodo man. ”  

“Vienintelis būdas užmegzti ryšį su kitais – pajusti juos, o ne apie juos galvoti.”