Jei manęs kas nors paklaustų,

Kas yra laimė?

Dabar,

Kai praėjo tiek laiko.

Laiko, kai ieškojau. Mokiausi. Ne, ne laimės. Ne laiminga mokiausi būti.

Nes ir taip esu.

Ieškojau, kas yra laimė, kurią jaučiu.

Kaip ją įvardinti, kokį apibrėžimą jai nubrėžti?

Juk mes visi esame žmonės. Mums reikia apibrėžimų.

Tam, kad jaustumėmės saugūs. Kad žinotumėm,

kaip sukurtas pasaulis.

…

Kada nors parašysiu knygą: “Prisiminti”

Joje bus tai, ko mes visi ieškome.

Prisiminimas, kas aš esu.

Kas JŪS esate.

Nes mes tai žinome.

Mums reikia tik prisiminti.

Savo klaidas, savo skriaudas,

Kurios mus veda nežinomais keliais.

Tam, kad taptų šviesiau.

…

Vaikų darželyje sukūriau eilėraštį.

Auklėtojoms. Pasveikinti.

Buvo sunku, kai galvojau, kad kuriu nuo savęs.

Tapo lengva, kai nusprendžiau, kad kuriu nuo vaikų.

“Sniego daug prisnigo

Švenčiam Kalėdas

Ačiū už kantrybę

Už geras rankas.”

Atsakyčiau:

Laimė yra ryšys.