Gyvenimas yra žaidimas. Paeini vieną ėjimą, po jo seka kitas, dar įdomesnis.

Kartą dariau savo knygos pristatymą Kaune, Vagos knygyne Megoje. Pristatymui viskas buvo pasiruošta kaip ir visada – išsiuntinėti pakvietimai, atspausdinti plakatai, sukurtas įvykis. Turėjau sėdėti knygyno viduryje, aplinkui mane buvo sustatytos kėdės. Atvažiavau laiku, pasiruošusi, gavau mikrofoną, knygas…

Ir neatėjo nei vienas žmogus.

Jaučiausi tarsi žuvis pagauta į tinklą. Ką daryti? Kalbėti sau, bandyti savo padidinto garso balsu pritraukti smalsuolių? Nekalbėti, išeiti?

Pasirinkau pirmąjį variantą. Parašius knygą ne kartą teko išeiti iš komforto zonos, todėl pasirinkau tai ir dar kartą. Atrodžiau keistai, pati su savimi per mikrofoną kalbanti apie savo kūrybinį procesą.

Ir tada, ačiū Dievui, atėjo Loreta. Dabar turėjau bent vieną klausytoją, bent vienas akis. Greitai pabaigiau savo kalbą, kadangi nebuvo žmonių, mes susėdome dviese ir pabendravome. Loreta mane pakvietė prisijungti prie jos kuriamos komandos rašyti naujam pozityviam žinių portalui minfo.lt. Su džiaugsmu sutikau.

Po maždaug pusmečio rašymo, Loreta mane pakvietė parašyti apie Sveikatingumo organizacijų konferenciją, kurioje kvietė sudalyvauti. Sutikau. O ten susipažinau su Sauliumi.

Saulius Bagdonas, renginių vedėjas, kuris ir vedė tą konferenciją, entuziastingai papasakojo apie savo idėją – sukurti 1000 istorijų Lietuvos žmonių, kurie yra sėkmingi, laimingi, eina sąmoningumo keliu. Man labai patiko jo idėja, man patinka istorijos.

Pasiūliau Sauliui įrašyti ir mano istoriją, ir pamiršau.

Gyvenau toliau, kol vieną dieną, neatsimenu net kodėl, įsijungiau Sauliaus 1000 istorijų FB puslapį ir peržiūrėjau keletą iš jų. Nebegalėjau sustoti. Jis kalbino tokius įdomius žmones, tikrus Lietuvos šviesuolius. Man be galo patiko ir pokalbių stilius – gyvas pokalbis, tiesioginė transliacija per FB, apie viską, spontaniškai, tarsi kalbėtųsi du draugai apie visiems aktualius dalykus.

Ir tada parašiau Sauliui žinutę, kad rašau knygą “Kaip parašyti ir išleisti savo pirmąją knygą. Rašytojų patarimai” ir renku rašytojų, jau išleidusių knygas, patirtis, kad labai patiko jo mintis daryti tokius video ir norėčiau tokiu pačiu formatu kalbinti rašytojus. Gal jam reikia pagalbos, o gal mes galime tai daryti kartu?

Saulius sutiko, kad jam reikia pagalbos, tačiau nenorėjo apsiriboti rašytojais. Nesakė nei taip, nei ne. Bet aš jau buvau pasiryžusi – padariusi keletą nesėkmingų bandymų FB live, išmokau tai daryti (dar vienas išėjimas iš komforto zonos!) ir nieko nelaukusi susitariau su pirmuoju pašnekovu – Danielium Goriunovu (Debesyla). Tame pačiame Kaune, prie Akropolio įrašėme pirmąjį #rašytojųistorijos.

Paskui buvo antrasis pokalbis su Giedre Bagdoniene, Sauliaus žmona, paskui trečiasis su Lavisa Spell (visas šias ir kitas istorijas galite pamatyti Rasa Sagė youtube kanale). Tačiau gyvenimas vedė dar toliau –  gimė ne tik Rašytojų istorijos, bet ir Lietuvių laisvalaikio literatūros lyga.

Kalbant su Lavisa Spell paaiškėjo, kad mes visi, knygas rašantys ir leidžiantys žmonės paprastai esame po vieną. Pažįstame keletą tokių pačių rašytojų, tačiau tik keletą. Trūksta informacijos, trūksta pasidalinimo, trūksta pagalbos ir palaikymo vieni kitiems. Skaitytojai perka mūsų knygas, skaito, tačiau jos nėra vertinamos kritikų. Tuo tarpu užsienyje populiariosios literatūros žanras yra vertinamas lygiai taip pat kaip ir kiti žanrai. Lavisa išsakė savo norą, svajonę, kad ir pas mus būtų taip pat. Jai seniai kilo mintis sukurti Meilės romanų autorių asociaciją, tik nežinojo nuo ko pradėti. “Pradėk nuo FB puslapio”, patariau aš jai.

Ir jau kitą dieną Lavisa Spell įkūrė ne tik meilės romanų, bet prijungė ir kitų laisvalaikio žanro knygų autorius. Grupę taip ir pavadino: LIETUVIŲ LAISVALAIKIO LITERATŪROS LYGA. Per pirmąsias tris dienas joje atsirado net 50 narių.

Lietuvių laisvalaikio literatūros lyga vienija autorius, kurie rašo populiariąją, laisvalaikio literatūrą. Mes norime keisti pasenusį požiūrį, kad populiarioji arba komercinė literatūra yra prastesnė už kitus žanrus. Mes norime nominacijų, apdovanojimų, laisvalaikio literatūros kritikų, mūsų autorių kampo Knygų mugėje, norime būti pastebėti, kritikuojami ir liaupsinami. Mes norime tapti lygūs su visais kitais, jaunais ir senais autoriais.

Mes norime būti ir populiarūs, ir vertinami.

Mes norime, kad nebūtų taip:

Iš recenzijos: ”

“Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ – sulaukė aršaus akademinių padugnių puolimo ir jų verdikto: bloga, nes populiari <…> Tokia filologių, kurias teisingiau būtų vadinti logofilėmis, kritika viaukčiojama ne be priežasties: skaitomas rašytojas Lietuvoje yra antras blogiausias dalykas po ekonominės krizės.”

Galų gale, juk renkasi skaitytojas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *