Nuskridome su vyru į Oslą, aplankyti draugės. Skridau su slapta mintimi nusipirkti ten ką nors nauja, kas dabar madinga Norvegijoje ir, galbūt, tuo rūbu išsiskirti Lietuvoje. Prieš dešimt metų buvau susižavėjusi suplėšytomis kelnėmis, kurias Norvegijoje vilkėjo kas antra mergina, tačiau Lietuvoje tokių dar nebuvo matyti. Natūralu, kad kažko panašaus tikėjausi ir šį kartą.

Tačiau teko nusivilti. Nors labai įdėmiai stebėjau žmones, kaip jie atrodo, ką apsirengę…nepamačiau nieko, tik įvairovę. Panašu, kad pagrindinė šiuolaikinės Norvegiškos mados tendencija yra… įvairovė. Kitaip tariant, visi atrodo, kaip išmano.

Susimąsčiau, argi ne tas pats vyksta visose srityse? Paimkime, kad ir literatūrą. Atėjom į laikotarpį, kai viskas galima ir nebėra vienos nuomonės, vienos “gero” arba “blogo”, “tinkamo” ar “netinkamo” sampratos. Visi rašo, ką išmano, o leidyklos tai leidžia. Žmonės skaito. Jiems patinka…tačiau visiškai skirtingai.

Kartą pabandžiau suprasti, kas yra madinga šiuolaikinėje literatūroje. Televizoriaus seniai neturiu, žinių portalų neskaitau, todėl mano žinių šaltinis yra tik feisbukas, kur žmonės rašo, kas ką nori, tačiau visas pagrindines žinias iš ten sužinau.

Susiradau naujausią laidą per 15min, kur rimti vyrai ir moterys pasakojo, kokias knygas verta skaityti. Visi įsijautę dėstė, kodėl viena ar kita knyga yra verta dėmesio, išvardino ne po vieną ir ne po dvi. Klausiau ir jaučiausi vis labiau pasimetusi… tačiau netrukus iš to chaoso išryškėjo viena bendra tendencija – visų šių žmonių, gyvenančių toje pačioje šalyje, skaitančių tas pačias lietuviškas knygas, sugeriančių tą pačią žiniasklaidos informaciją, nuomonė apie “geras” knygas visiškai skyrėsi. Jie visi vardino skirtingas knygas, tarsi jos būtų vienintelės.

Individualus skonis, individuali patirtis, individuali nuomonė šiandien keliauja į pirmąją vietą. Literatūros profesionalų nuomonė skiriasi tarpusavyje, skaitytojų nuomonė dar labiau skiriasi nuo profesionalų ir radikaliai skiriasi vienas nuo kito. Jau nebėra autorių, kurie būtų visuotinai pripažįstami. Juokinga, bet niekas net nebereflektuoja bendro šiuolaikinės literatūros paveikslo. Niekas nerašo recenzijų visoms pasirodžiusioms knygoms ir “nebeįdeda” jų į lentynėles. Ką tai reiškia?

Mano nuomone, tai reiškia vidinę sėkmę. Laisvę rinktis. Savarankiškumą. Nyksta ribos tarp “tinkama” ir “netinkama”, nyksta įprasti žanrai ir formos, lieka skonis, nuomonė, patirtis, požiūris. Aš matau pasaulį savaip ir turiu į tai teisę. Ir jūs turite.

Atėjome į laikotarpį, kai viskas galima. Galime daryti ką norime, sakyti ką norime, rašyti ką norime. Keičiame savo gyvenimą, kaip norime. Patys priimame savo sprendimus. Pagaliau iš tiesų galime būti SAVIMI.