Bestselerio „Da Vinčio kodas“ autorius
Savo Master class rašytojas moko rašyti trilerius.
Yra trys komponentai, kurie būdingi kiekvienam kokybiškam trileriui:
- Pažadas.
Jau pirmame puslapyje turime užduoti klausimą ir pažadėti skaitytojui jį atsakyti. Tokiu būdu skatiname versti jį puslapius ir ieškoti atsakymo kas buvo toliau?
Pažadų trileryje turi būti daug ir juos visus būtina išpildyti. Vienas iš triukų – klaidinti skaitytoją, sukuriant mintį, kad galbūt buvo vienaip, o paskui sujungiant viską ir pasirodant, kad buvo visai kitaip. Pavyzdžiui – pirmoje scenoje konferencijoje nušaunamas pranešėjas, ką tik išradęs kažką svarbaus visai žmonijai. Klausimas – kas jį nužudė? Vyksta tyrimas, atrandama norėjusių juo atsikratyti, o pabaigoje pasirodo, kad tai jis pats suorganizavo savo žmogžudystę. Būtina atsakyti, kodėl jis tai padarė. Rašant trilerį autorius turi mėtyti užuominas, kad jis žino kažką, ko skaitytojas nežino, tačiau jis būtinai tai pasakys, reikia tik perversti puslapį. Privaloma atsakyti į visus skaitytojui kilusius klausimus: kur, kas, kodėl, su kuo, kada, ir kam.
- Beviltiška situacija.
Situacija, kuri laiko personažą įkalintą siužete. Jei nepastatysime aukštos ir storos sienos tiesiai personažui po nosimi, nebus įtampos, nebus ir trilerio. Personažas turi susidurti su kliūtimis, kurios atrodo neįveikiamos, tačiau jis būtinai turi jas ir įveikti netikėtu skaitytojui būdu. Jis turi pasikeisti, įgyti naujų savybių, kad įveiktų tas kliūtis. Trilerio esmė yra ne KAS atsitiks siužete, nes visuose atsitinka tas pats – herojus išgyvena, laimi, įveikia kliūtis ir nugali „blogiukus“, bet KAIP tai įvyks. Visi žino, kas atsitiko Titanikui, tačiau vis tiek įdomu žiūrėti tą filmą.
- Laiko spaudimas.
Trilerio įtampa kuriama apribojant laiką. Laikas yra vienas pagrindinių faktorių, dėl ko turi kilti įtampa, norint išeiti iš beviltiškos situacijos.
Dan Brown trilerį kuria tokia eiga:
- Išsirenka pasaulį.
Pirmiausia reikia išsirinkti veiksmo vietą, arba pasaulį, kuriame vyks siužetas. Ar tai religija, ar politika, ar vyndarystė, ar veterinarija, ar ….bet kuris pasaulis, kuris yra labai įdomus, kurį norisi tyrinėti ir gyventi jame keletą metų, kol bus kuriama knyga.
- Ieško to pasaulio „pilkųjų zonų“.
Kokia moralinė problema slypi šiame pasaulyje? Kas yra neatsakyta, neaišku, šešėlyje? Tai bus knygos pagrindinė mintis, jos siužeto pagrindas. Iš pilkųjų zonų gimsta istorija.
- Sukuria pagrindinį herojų ir jo priešininką.
Priešininkas turi būti labai stiprus ir galingas, kad sukurtų reikiamą įtampą. Kas jis toks? Ko jis nori? Autorius turi tiksliai žinoti, ko jo personažai (tiek pagrindiniai, tiek šalutiniai) NORI. Ir kodėl jie negali to turėti. Pagrindinis herojus bus gyvas tada, kai jame bus dalis autoriaus. Taip pat ir jo priešininkas, bus tikras tada, kai jame bus dalis autoriaus.
- Šalutiniai personažai atsiranda pagal poreikį siužete. Kai reikia atlikti kokį nors veiksmą, atsiranda naujas (arba senas) personažas. Patarimas – kurti kuo mažiau personažų, kad nesusimaišytų.
Kaip sukurti įtampą
- Pradėti knygą nuo pačios didžiausios įtampos personažo gyvenime.
- Paskutinį skyriaus sakinį (ar kelis) kelti į kitą skyrių. Tai yra, pabaigti skyrių anksčiau, jį nutraukti.
- “Nužudyti“ personažą, kurį skaitytojas jau spėjo pamėgti (kaip Titanike).
- Paslėpti vieną neigiamą personažą ir paskui jį išryškinti (ypač tą, kuris „trauko virveles“).
- Rodyti du skirtingus personažus, duodant užuominas, kad jie taps labai svarbūs vienas kitam.
- Duodant užuominas, kad personažas kažkur važiuoja, kažką pamatė, sužinojo, tačiau nesakant kur ir ką (paskui reikės pasakyti).
- Klaidinti skaitytoją.
- Kelti savo personažus į nepatogią fiziškai ir emociškai padėtį su laiko trūkumu iš jos išeiti.
- Sukurti situaciją, kai personažas nemato pavojaus, o skaitytojas jį mato.
- Įtampą sukuria tikras arba menamas Tai gali būti jausmas, praeities prisiminimas.
- Užrakinti informaciją, kurią skaitytojas nori žinoti, neleisti jam jos gauti (nors vos vos negauna). Pvz. vienas personažas gali žinoti paslaptį, kurios nesako, bet nori pasakyti kitam.
- Personažas turi gauti tai, ko jis nori, tačiau ne tuo būdu, kaip tikėjosi skaitytojas.
- Blogiukas turi būti nubaustas, tačiau ne per griežtai.
- Dialogo metu turi vykti šalutinis veiksmas – personažai kur nors eiti, ką nors matyti, girdėti, užuosti. Istorijos eiga eina toliau ir dialogo metu.
- Dialogas turi būti tarp personažų, kurie nesutinka vienas su kitu.
Minčių perliukai:
- Savo personažus padaryk ypatingus. Googlink, dėl į jų galvas žinias ir savybes, kurios yra išskirtinės. Atskleisk jų žinias ir savybes per dialogus.
- Kai pristatai naują personažą, parodyk jį tokioje situacijoje, kuri išryškina jo išskirtinumą. Taip padėsi skaitytojui susigaudyti tarp personažų, juos atsiminti. Visi personažai turi galvoti skirtingai.
- Labai efektyvus kūrybinis sprendimas – sukurti personažui praeitį, apie kurią galima užsiminti tik vienu sakiniu. Tas vienas sakinys sukelia skaitytojui daugybę asociacijų iš jo pačio patirties. Taip plečiama knyga, užpildant ją skaitytojo patirtimis. Pasakyk tik tiek, kad vestum skaitytoją tavo sukurtu maršrutu, tačiau palik vietos jo pačio fantazijai ir prisiminimams. Knyga kuriama ne tik autoriaus, bet ir skaitytojo.
- Netingėk surinkti medžiagos. Kalbėkis su specialistais, važiuok į vietas.
- Sujunk faktus neįprastu būdu. Kai surinksi kelis šimtus faktų apie savo kuriamą pasaulį, ieškok ryšių, sutapimų. Sujunk juos taip, kaip skaitytojui būtų netikėta. Paslėpk juos istorijoje, o paskui parodyk.
- Duok skaitytojui tai, ko jis nori, tačiau tokiu būdu, kurio nesitikėjo.
- Pradėk pasakojimą nuo akimirkos, kai personažas jau turi istoriją, tai yra nuo istorijos vidurio, o ne nuo jos pradžios. Pradėk nuo ypatingo įvykio personažo gyvenime.
- Kiekvienas skyrius turi turėti vieną pagrindinį, naują įvykį. Jei įvykių daug – kelk į kitus skyrius.
- Skirtingus skyrius pasakok per skirtingų personažų akis, taip labiau juos pačius ir istoriją atskleisi. Geriausia pasakoti iš to personažo akių, kuris žino mažiausiai ir turi daugiausiai ką prarasti.
- Žmonės kalba tada, kai ji ko nors nori. Ko nori tavo personažas, kai jis kalba?
