Sukrečianti, sukrečianti, sukrečianti knyga. O tuo pačiu – visą laiką neapleido jausmas, kad tai fikcija, spektaklis, su gyvenimu turintis mažai bendro. Pavyzdžiui, “Vakaro nejauka” aš patikėjau, o šia knyga – ne.
Parodaksalus genialumas šioje knygoje tame, kad kai kurios vietos atrodo nerealios, netikroviškos, aš jomis netikiu, tačiau jos negadina kūrinio meniškumo. Galiu drąsiai sakyti, kad tai meno kūrinys.
Knygos apimtis būtent tokia, kokia ir turi būti, ir nors skaityti buvo labai sunku, nemalonu, norėjosi mesti, tačiau pabaigoje ratas tobulai užsidarė, viskas sukrito į savo vietas ir išgyvenau tikrą, galingą katarsį, nors knyga ir nesibaigė (tradiciškai) gerai.
Labai geras hiperbolizuotas, sukrečiantis, supurtantis meno kūrinys.
SILPNŲ NERVŲ SKAITYTOJAMS NEREKOMENDUOJU

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *