Mane visada traukė mokyti. Rimtai svarsčiau tapti mokytoja. Bet tik tol, kol nepabaigiau Pedagoginio universiteto ir neturėjau praktikos mokykloje. Toks šokas. Mokiniai gerokai aptalžė mano Trauką mokyti. O gal tiesiog neturiu talento būti mokytoja?… Niekas manęs neklauso. Labai tikslią iliustraciją, kaip aš jaučiausi, galite perskaityti čia.  

Taigi, mokytoja netapau. Tačiau trauka mokyti … liko. Ilgai apie tai mąsčiau, kol priėjau išvados, kad:

Talentas nebūtinas.  Yra trauka ir pastangos. 

O vyras man netgi padėjo parašyti formulę:

R=(T+TA)*P=T*P+TA*P

R =Rezultatas

T=Trauka (tai, kas patinka)

TA=Talentas

P=Pastangos

Tarkime, turime du žmones, Tomą ir Igną. Arba tai gali būti Jurga ir Sigita. O gal tai Jurga ir Tomas. Nesvarbu. Svarbu tai, kad jiems abiem labai gerai sekasi. Abu pasiekia aukštų rezultatų, kyla karjeros laiptais, darbas tirpte tirpsta jų rankose, jie puikiai susigaudo, prisitaiko, išmoksta. Žmonės gali manyti, kad jie tikrai talentingi savo srities specialistai.

Tačiau tarkime, kad Tomas talento neturi (0). O Ignas turi mažą talentėlį (1). Abu jie deda vienodai pastangų rezultatui pasiekti (5), bet Tomo trauka tam, ką jis daro yra 2, o Igno tik 1.

Ir ką turime:

Tomo Rezultatas=(2+0)*5=2*5+0*5=10

Igno Rezultatas=(1+1)*5=1*5+1*5=10

Taigi:

  1. Tomas, neturėdamas TAlento, bet turėdamas dvigubai didesnę Trauką pasiekia tokį patį Rezultatą.
  2. Pasiekti Rezultatą tiek Tomui, tiek Ignui, būtinos Pastangos. Nesant Pastangų, Rezultato neišgelbės nei TAlentas, nei Trauka.
  3. Tačiau vienos Pastangos negalioja. Jei nebūtų nei  TAlento, nei Traukos, Rezultato nebūtų.

Iš to išplaukia, kad:

TA=R/P-T

Išvada: Siekiant rezultato, išlaisvinta trauka kartu su pastangomis eliminuoja talentą.

O dabar geriausias momentas: 

Talentą turi nedaugelis. Trauką turi visi. Vadinasi, didžiausiu talentu apdovanotieji nėra aukščiau už tuos, kurie išlaisvina savo trauką.

                          Kokia Tavo trauka? 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *