Haiku

Gediminas Beresnevičius „Sukurk KrOOdilą“


 

Akyse matau saulės šviesą, ji geltona, kažkokie vaizdiniai ima kauptis pakaušyje, tačiau negaliu išskirti, kas tai. Staiga atsiduriu savo senajame bute, Viršuliškėse. Apžiūriu žalių tapetų ornamentą, senas, skylutėmis megztas užuolaidas, apmūsijusį langą, tą vietą tarpduryje, kurioje sujungtas linoleumas ir vienas jo galas atšepęs. Matau rudą lakuotą spintą, mano tėvo rankų darbo sekciją su plonomis kojomis, pavojingą mums, vaikams, nes kartą jau buvo užkritusi…Už stiklo matau apdulkėjusią paukštelio iškamšą, kuris kartą sušalęs nukrito po dar jaunos mergaitės, mano mamos kojomis, ir mums negalima su juo žaisti. Matau savo lovą kampe, mylimiausią ir saugiausią vietą, kur daug skaitau ir svajoju žvelgdama į lubas, o jose plaukia įvairūs šviesos atspindžiai… Žvelgiu pro kambario langą, ten atsiveria plati devinto aukšto panorama su oranžiniais saulėlydžiais, nudažančiais pilką dangų, pilkus namus ir pilkus žmones, matau didelę, siaubingą daubą, kuri kaip magnetas traukia mus ten nusileisti ir kuo greičiau kilti aukštyn, ir kurioje kartą brolis buvo užstrigęs purve iki kelių taip, kad turėjau kviesti pagalbą…

Tai  Vaizdinių srauto peržiūros pratimas iš „Vaizduotės akrobatika“ skyriaus, kuris, kaip jau supratote, mane perkėlė laiko mašina į jau pamiršą vaikystės jausmą. O kas sakė, kad laiko mašina neegzistuoja, kad mes negalime skraidyti, arba kad bananas negali būti mėlynas? Šioje knygoje begalės tokių įkvepiančių pratimų, kurie leidžia viskam, kas neįmanoma tapti įmanomu, skatina vaizduotę, ir padeda sujungti savo sąmonę, pasamonę, protą, asmenybės savybes, atmintį ir kūrybines galias.

Tai ne grožinės literatūros kūrinys ir ne savipagalbos knyga, tačiau, kaip pats autorius sako: „Paprastai kūrybiškumo ugdymo knygose santykis yra maždaug toks: 80% saviuga, 20% kūrybiškumo ugdymas (pavyzdžiui, Julijos Cameron „Kūrėjo kelias“ kurios knyga viena geriausių, kūrybiškumo ugdymui pratimų beveik nėra); šioje knygoje  atvirkščiai, 80%  kūrybiškumo ugdymo, bet yra ir asmenybės saviugdos elementų, nes tai susiję dalykai. Kūrybiškumas –  gebėjimas kurti ką nors nauja, bet to neužtenka, kad ką nors sukurtum (reikia dar meistriškumo ir daugybės asmenybės savybių, palankių sąlygų, motyvacijos ir t.t.)

Ši knyga skirta kūrybiškumui ugdyti jeigu:

–Ruošiatės rašyti knygą, ypač su fantastiniais elementais;

– Rašote knygą, tačiau užstrigote;

– Jums įdomu kūrybiškumas ir norėtumėte su juo padirbėti;

– Jums įdomu užsiimti kūrybiškumą skatinančiais pratimais su draugais, mokiniais, kolegomis;

– Jūs esate įmonės vadovas ir norite, kad jūsų darbuotojai taptų kūrybiškesni priimant sprendimus;

– Jums nuobodu gyventi, nematote prasmės – kūrybiškumo ugdymas ir jo „naudojimas“ niekada neleis jums nuobodžiauti;

– Jūs nežinote, koks yra jūsų talentas, kokį gyvenimo kelią pasirinti;

– Jūs jaučiate, kad turite kūrybinių galių savyje, tačiau nežinote, kaip jas ugdyti;

– Jūs žinote, ką norite kurti, tačiau nežinote nuo ko pradėti;

– Jums patinka svajoti ir mintyse kurti naujus pasaulius, scenarijus, įvykius, būtybes, tačiau praverstų konkretūs pratimai, padedantys ugdyti ir nukreipti šią savybę.

 

O pabaigai apie šią knygą – viena iš man labiausiai patikusių mįslių, kurias galima išspęsti kūrybiškai (atsakymas knygoje😉)

Mergelė-gėlė

Princas įsimylėjo mergelę, kuri naktį būdavo žmogus, o dieną – gėlė. Jei jis atpažintų ją tarp viso lauko tokių pačių gėlių, ji visada liktų žmogumi ir galėtų už jo tekėti. Kaip princas, nuėjęs ryte į gėlių lauką, atpažino savo mergelę?