Rašytojų istorijos. MARIUS MARCINKEVIČIUS

“Penkiasdešimt metų besitęsiantis įkvėpimas pagaliau baigėsi giliu iškvėpimu”, sakė Rašytojas Marius Marcinkevičius​, per tris metus išleidęs septynias knygas vaikams ir naują, neseniai pasirodžiusį 416 puslapių romaną “Juodoji Vilniaus saulė”. Rašytojas pasakojo apie visą gyvenimą besitęsiantį poreikį rašyti, galimybę kurti visur ir visada, užsispyrimą, kurio reikia norint išleisti knygą. Viskas yra įmanoma, kai “kažką darai teisingai”, sako Marius.

Man labai gražu, kai žmonės gimę būti rašytojais pagaliau ima rašyti mums, skaitytojams. Mums reikia jų kūrinių, nors, atrodo, nauja knyga tai “tarsi dar viena stiklinė vandens Vilnelėje”. Tačiau skaitytojai atsirenka ką skaityti, o geriau jau skaityti savo, lietuvių autorius, kai jie, pavyzdžiui, rašo apie tarpukario Vilnius gangsterius. Kas kitas apie juos parašys, jei ne mes patys? Pokalbis liko neužbaigtas, tačiau tai tapo simboliu, kad iškvėpimas nesibaigė, jis tęsiasi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *