Raktas į sėkmę: Emocinis Intelektas. (I)

Eglė jautė, kaip pulsuoja jos smilkiniai. Kūną pradėjo krėsti šaltis. Šiaip ji nekreiptų dėmesio, ne pirmas kartas, kai dirba sirgdama. Ramybės nedavė mintis, kad dabar ji nebe viena. Sunkiai suvokdama galvojo apie kažkur giliai jos pilve augantį mažylį. Ar jam viskas gerai? Ar kylantis karštis jam nepakenks? Juk ką tik pradėtas, trapus ir dar toks nesuvokimas. Dar niekam nesakė, pačiai jai – tai visiškai šviežia naujiena.   

Sunkus ir emociškai sekinantis posėdis baigėsi. Jau pusė aštuonių vakaro, pagaliau galės eiti namo.   

Eglė pakilo nuo stalo ir susirinkusi  popierius pasuko durų link. Ją pasivijo viršininkės žodžiai:

Reikia padaryti šį darbą, kurį aptarėme posėdyje. Iki rytojaus.    

Iki rytojaus?! Eglei aptemo akyse. Ji vos ištvėrė posėdį, negalėjo kaip reikiant susikaupti. Kūną krėtė, galva plyšo, o viršininkės noras, kad ji dar valandą sėdėtų ir dirbtų, viršijo visas jos fizines ir emocines galimybes.  

Pirmas impulsas buvo trenkti popierius ant stalo, trenkti durimis, į viską nusispjovus važiuoti namo. Ji  sustingo. Per tas kelias sekundes susivaldė. Tuomet ramiai atsisuko ir pasakė: Atsiprašau, bet aš labai blogai jaučiuosi, negalėsiu šiandien daugiau dirbti, einu namo.  

NIEKAS bl.., na...,  ČIA NEINA NAMO!!!, staiga išgirdo griaudint prie durų, jai už nugaros.  Įmonės direktorius su trenksmu pastojo jai kelią.  

Eglei nutirpo visas kūnas. Ji nebejautė nieko, buvo visiška bejėgė.  Šis ryklys ją suės. Ji negali jam pasipriešinti. Ji praras kūdikį, jos gyvenimas bus sugadintas. Nieko ji nebegali padaryti.  

Nieko nebesakydama ji nuėjo prie savo kompiuterio ir jausdama vis kylantį karštį, pradėjo darbą.  

Susikaupti nepavyko. Mintys vis sukosi apie būsimą vaikelį. Ar darbas viso to vertas? Taip, ji negalės pragyventi, jei neteks šio darbo, santaupų juk visai neturi. Jos tėvai nepasiturintys, gyvena kaime, o vaiko tėvas vis dar studijuoja. Jei prarastų darbą, turėtų mesti miesto gyvenimą ir grįžti į kaimą pas tėvus. Eglė pakėlė galvą ir pro stiklinį langą matė direktorių, kažką piktai aiškinantį galvą nulenkusiai viršininkei.  

Staiga Eglė supyko. Nebegaliu!, surėkė mintyse. Norėjo stotis bėgti iš šio pragaro lauk. Tačiau giliai įkvėpė. Suskaičiavo iki trijų. Atsistojo, pasiėmė rankinuką ir nuėjo pas viršininkę.  

Aš tikrai labai blogai jaučiuosi. Jei liksiu darbe, man greičiausiai reikės kviesti greitąją. Nepykit, bet aš šiandien nepabaigsiu šio darbo., ramiai pasakė ir išėjo tiesiai pro duris.  

Vairuojant namo jai temo akyse. Vos ne vos įžiūrėjo kelią. Šiaip ne taip užropojusi į trečią aukštą ir atsirakinusi buto duris, paskambino greitajai medicinos pagalbai.  

Greitoji atvažiavo per dešimt minučių. Patikrino pulsą ir spaudimą, pamatavo temperatūrą ir suleido antibiotikų.  

Dvi savaitės Eglė gulėjo neatsikeldama iš lovos. Dvi savaites gėrė antibiotikus, nesirodė darbe, nekėlė telefono ragelio.  

Grįžusi į darbą, ji atnešė dvi pažymas. Vieną iš šeimos gydytojo, kitą iš savo ginekologės. Jas pamačiusi jos viršininkė paraudo, o paskui išbalo ir sušnypštė: Tai ką, dabar esi nebepakaltinama?  

Ir nors taip stipriai nižtelėjo pasakyti viską, ką  galvoja, Eglė tik nekaltai šyptelėjo ir gūžtelėjo pečiais.    

Šia istorija pradedu straipsnių ciklą apie emocinį intelektą.    

Kai protas ir emocijos dirba išvien    

Tai nebuvo istorija apie kovą tarp Eglės ir jos viršininkų. Tai buvo istorija apie kovą jos viduje, kovą tarp jos proto ir emocijų skatinamo elgesio. Juk ji taip norėjo viską mesti, išeiti, trenkti durimis, parodyti jiems...tačiau suvaldė. Ji nepasidavė emocijoms, bet ir neleido sau ir savo būsimam  kūdikiui  dar labiau nukentėti. Didelių pastangų dėka ji suvaldė emocijas, kurios galėjo padaryti daug žalos.  

Kiekvieną dieną mes kovojame šią kovą. Emocijų kontroliavimas yra mūsų būsenos pagrindas. Visą dieną mus atakuoja šimtai emocijų.  Kiek kartų leidžiate joms diktuoti jūsų žodžiams, komentarams po straipsniais, postams veidaknygėje, veiksmams darbe ar santykiams asmeniniame gyvenime? Nors ir stengiatės jas valdyti, leisti diktuoti emocijoms yra labai lengva. Racionalios mūsų smegenys yra linkusios užleisti pirmenybę emocinėms smegenims. Kodėl taip yra?  

Psichologijos daktaras Trevis Bradberry su kolege Džyn Greaves knygoje Emocinis intelektas 2.0, paaiškina, kaip tai veikia.  

Viskas, ką mes matome, užuodžiame, girdime, skanaujame, liečiame, keliauja mūsų kūnais tam tikrais elektros signalais. Šie signalai pereina iš ląstelės į ląstelę, iš organo į organą, kol jie pasiekia savo kelio galą smegenis. Jie ateina į smegenis iš kūno, taigi, per kaklo slankstelius. Tik pasiekę smegenis mūsų pakaušyje, elektros signalai virsta emocijomis, kurias jaučiame.  

Perskaičius draugo postą veidaknygėje jums kyla neigiamos emocijos ir išliejate jas komentare. Po kiek laiko pamąstote, gal ir nereikėjo taip rašyti. Be reikalo aš čia...,  galvojate. Juk savo nuomonę galėjote nutylėti, arba išreikšti ramiai, logiškai argumentuojant. Jūsų neigiamos emocijos nuslūgo.  

Emocijos, gimusios pakaušyje, vadinamose emocinėse smegenyse, nesustoja. Jos toliau keliauja smegenimis, kol pasiekia kaktą, vadinamąsias racionaliąsias smegenis. Problema yra ta, kad kelias per visą smegenų ilgį, tol, kol emocijos gali virsti racionaliais sprendimais, yra gana ilgas. Mūsų fiziologija yra tokia, kad visas patirtis pirmiausia patiriame  emociškai. Emocijos būna tokios stiprios, kad labai knieti reaguoti, nelaukti. Tačiau, tik apsišarvavus kantrybe galite nepasiduoti emocijoms ir palaukti, kol jos pasieks racionaliąsias smegenis. Apsišarvavus kantrybe, arba, išvysčius savo emocinį intelektą.    

Kas yra emocinis intelektas  

Žmogaus intelektas reiškia jo gebėjimą skaičiuoti, analizuoti, mokytis, mąstyti, atsiminti, suvokti erdvę ir koreliaciją, bei visi kiti gebėjimai, vadinami bendraisiais žmogaus gebėjimais. Sukurta daugybė Intelekto koeficientą (IQ) matuojančių testų, kuriuose vidutinis įvertinimas pagal amžiaus grupę yra 100. Vadinasi, jei jūsų intelekto koeficientas yra virš 100, jūs esate protingesnis už daugelį savo amžiaus grupės žmonių.  

Dar visai neseniai buvo manoma, kad žmogaus IQ nulemia jo veiklos sėkmę. Tačiau buvo nustatyta, kad tik 20 proc. aukštą IQ turinčių žmonių pasiekia aukštesnių rezultatų, kai tuo tarpu 70 proc. atvejų žmonės su vidutiniu IQ nurungia žmones su aukštu IQ. Kilo klausimas, kodėl?  

Mokslininkai suprato, kad egzistuoja dar vienas matavimo dydis, į kurį negalima nekreipti dėmesio. Po daugelio tyrimų metų jie pripažino Emocinio intelekto (EQ) įtaką žmogaus pasiekimams.  

Emocinio intelekto vieta yra emocijų kelias per smegenis nuo jų gimimo mūsų pakaušyje (emocinė smegenų dalis) iki kaktos, taško, kur jos jau gali virsti  logiškais sprendimais (racionalioji smegenų dalis). Emocinis intelektas yra ta savybė, kuri leidžia mums atpažinti, suvokti ir valdyti savo ir aplinkinių žmonių emocijas.  

Emocinis intelektas leidžia sutrumpinti emocijų kelią iš emocinės iki racionalios smegenų dalies. Aukštą EQ turintiems žmonėms nereikia pusdienio nuraminti savo emocijas. Posėdžio metu jiems užtenka giliai įkvėpti, išgerti gurkšnelį vandens, ar tiesiog pasižiūrėti į lubas, ir tos kelios sekundės būna lemiančios. Jų emocijos atsiduria racionalioje smegenų dalyje. Tai jiems leidžia nereaguoti emociškai, bet racionaliai. Savo ir kitų emocijų atpažinimas ir valdymas juos daro visa galva aukštesnius už didelį IQ turinčius, bet emocijų nesuvokiančius ir nevaldančius kolegas. Toks ir buvo tyrimų atsakymas. Todėl aukštą EQ turintieji labai dažnai pasiekia daugiau, nei aukštą IQ.   

Emocinis intelektas lemia sėkmę  

Juk daug kartų esame girdėję posakį: Tinkamu metu, tinkamoje vietoje. Arba: Svarbu ne ką pasakė, bet kaip tai pasakė. Arba vadiname žmogų išlaikytu, supratingu. Aukštos kultūros ar moralės žmogumi. Įsivaizduokite puikų pavyzdį, Prezidentą Valdą Adamkų. Čia yra kalbama apie emocinį intelektą.  

Reikia pripažinti, kad ne išsilavinimas, ne patirtis, ne žinios ir net ne intelektas lemia žmogaus sėkmę. Sėkmę lemia jo sugebėjimas atpažinti ir valdyti savo ir kitų emocijas ir taip viską daryti laiku ir vietoje.  

Jūsų kolegė susijaudinusi, ją valdo neigiamos emocijos. Ji pykstasi su vyru ir galvoja apie skyrybas. Jūs to nematote, tačiau jai norisi išsikalbėti. Ji pasiguodžia, bet jūs nežinote, ką atsakyti. Todėl einate tiesiai prie reikalo: O kaip tas projektas, ar jį jau pabaigėte?.

Kolegės veidas ištįsta, pokalbis baigtas.

Turėdami aukštą EQ, jūs greičiausiai iš karto pastebėtumėte jos nuotaiką. Ar Jums viskas gerai, kaip sekasi? , paklaustumėte. Jai pasiguodus, atsakytumėte kažką panašaus į: Man labai gaila... Gal aš galiu kaip nors padėti?. Kolegei nusiraminus, paklaustumėte apie jums rūpimą projektą.  

Jei kitą kartą jūsų kolegės paklaustų, ką ji rekomenduotų paaukštinimui, tai būtumėte jūs. Ne už tai, ką jūs žinote, ne už tai, ką sugebate ar ką pasiekėte įmonės vardu, be už tai, kad pasisiūlėte padėti jai sunkiu metu. Štai, kaip sukasi pasaulis.  

Tačiau, jokioje mokykloje to nemokoma. Jokiame universitete nedėstomas emocinio intelekto kursas. Kaip bebūtų keista, bet nemokoma to, kas yra lemiamas raktas į sėkmę ir ką galima išmokti.    

Emocinį intelektą galime ugdyti  

Treivis Braberis ir Džin Greivs sutaria, kad žmogus susideda iš:  

Asmenybės

Intelekto  (IQ)

Emocinio intelekto (EQ).  

Daugelis tyrimų rodo, kad nei asmenybės (pvz., esate flegmatikas, cholerikas ar sangvinikas, arba intravertas/ekstravertas), nei savo IQ koeficiento keisti negalime. Jūsų asmenybė ir jūsų protiniai gabumai yra tokie patys, kokie buvo, kai jums buvo penkeri, ir bus tokie patys, kai jums bus septyniasdešimt.  

Tiesa, vis dar gyva yra nuomonė, kad intelektą ugdo aplinka. Tačiau, Amerikos Austino universiteto mokslininkas psichologas Robertas Plominas (Robert Plomin) su kolegomis, įvertinęs 8791 dvynių porų intelektą per visą jų vaikystės laikotarpį, nustatė, kad vaikai su gerais genais, net augdami neugdančioje aplinkoje, patys ją sau susikuria. Šis tyrimas nustatė, kad genai lemia IQ potencialą, kuris su amžiumi vystosi toliau, padedamas aplinkos, kuri sukuriama su suaugusiųjų pagalba arba be jos.  

Nors iki šiol vis dar nėra vienos, iki galo pagrįstos nuomonės, kas lemia IQ, nes nėra aiški IQ prigimtis. Tuo tarpu EQ prigimtis ir jo vystymo būdai yra aiškesni ir paprasčiau valdomi.  

Geriausia žinia ta, kad emocinį intelektą, nuo kurio priklauso žmogaus sėkmė ir geri santykiai, galima keisti ir ugdyti. Stebuklinga yra tai, kad vien galvojant apie savo emocijas, jas jau valdome. Taigi, pirmas žingsnis apie jį sužinoti.    

Šie straipsniai, paruošti remiantis moksliniais tyrimais, padės Jums suprasti, kas yra emocinis intelektas, kaip jis veikia, iš ko jis susideda ir kaip jį Jūs  galite jį ugdyti.              

Rėmiausi: dvigubas PH.D Travis Bradberry (klinikinė, industrinė ir organizacinė psichologija) & PH.D (industrinė ir organizacinė psichologija) Jean Greaves "Emotional intelligence 2.0", Talent Smart, 2009.  

 

Skaitykite toliau: Raktas į sėkmę: Emocinis Intelektas (II)