Fatima.

Šiandien  tėvelio paklausiau, kur mano mama. Nepraėjo nei sekundė, kai pasijutau skriejanti per visą virtuvę ir stipriai atsitrenkiau į spintelę. Žandas ir dabar degte dega, o ranką taip skauda, kad nebegaliu pakelti. Per ašaras nieko nematau. Nieko, dar turėsiu laiko nusiraminti. Dvi savaites negalėsiu išeiti iš savo kambario.  

Aš sapnuoju ją naktimis. Sapne ji tarsi angelas, eina žalia žalia pieva link manęs. Ji šypsosi ir tiesia į mane rankas. Jos plaukai šviesūs, kaip smėlis dykumoje,  o akys mėlynos mėlynos, kaip dangus.  Atsibundu po to sapno tokia lengvutė, vis dar skraidinama jos šypsenos ir tokia gaivi, kaip nusimaudžiusi krioklyje. Pabuvojusi sapno šalyje, kur nėra smėlio, kur auga žolė, o saulė ne kaitina, bet tik švelniai glosto, jaučiuosi kaip naujai gimusi. Ir tik visai išsibudinusi kiekvieną kartą sutrinku. Niekam apie sapną nepasakoju. Net ir šventikui. Juk mano mama nusidėjėlė. Ji ne musulmonė. Ji kekšė.  

Visą savo gyvenimą jaučiuosi kalta.  Ir ne vien todėl, kad neturiu mamos. Ne vien todėl, kad mano oda šviesesnė. Gal todėl, kad sutinku ją sapne? Gal todėl, kad lankausi toje žalioje šalyje? Gal todėl tėvelis ir  skuba mane ištekinti. Jau kitą rudienį, kai man sukaks šešiolika, išteku už Omaro. Myliu jį kaip brolį, juk pažįstu nuo vaikystės. Kartu mes žaisdavom, kai buvome vaikai. O kai užsirišau skarą, vis persimesdavom žvilgsniais susitikę. Malak ir Salma tekės tik po dviejų metų. Mariam gal net ir mokytis leis...  

Tėvelis mano geras. Ir rūpinasi manimi taip pat, kaip ir kitomis savo dukromis. Jis labai stengiasi dėl šeimos. Daro viską, kad mums nieko netrūktų. Manęs prašo tik vieno - nuolankumo. Kad būčiau gera musulmonė. Aš noriu būti gera musulmonė. Noriu pakliūti į rojų, kur taip gera ir gražu.   

Aš būsiu gera musulmonė. Visada klausysiu tėvelio. Ir mokytis jo net neprašysiu. Net nežinau, kas man užėjo, kad paklausiau jo apie mamą. Mes juk niekada apie ją nekalbame. Jos net nuotraukos niekur nėra. Tik... kai žiūriu į veidrodį, kažkur iš giliai, iš manęs pačios kartais įžiūriu jos veidą. Tą, kurį matau sapnuose.   

Aš būsiu gera musulmonė. Kai ištekėsiu, klausysiu savo vyro. Vyro...net šiek tiek juokinga, kad Omaras bus mano vyras ir mes su juo darysime TAI... juk jis toks vaikiškas. Bet su juo turėsiu savo vaikų,  ir auklėsiu juos musulmoniškai. Tam, kad mes visi susitiktume danguje.  

O mama... Ji liks mano sapnuose. Ten galės susitikti ir su mano vaikais.