Jei pasaulyje nebūtų žmonių, jis būtų tik balta tuščia vieta. Jame nieko nebūtų. Greičiausiai nebūtų ir pačio pasaulio, nes nebūtų kam į jį žiūrėti. Objektas keičia savo savybes nuo to, kaip stebėtojas jį stebi (atsiminkite eksperimentą su vandens molekulėmis).

Pasaulį kuria kiekvienas žmogus. Jame nėra vieno režisieriaus. Režisierius jame yra pats kūrėjas, pats žmogus. Savo mintimis kiekvienas žmogus sukuria SAVO pasaulį.

Kaip žiūri, taip ir matai.

Kiekvieno žmogaus pasaulis yra unikalus ir teisingas.

Įdomi mintis, kad pasaulyje gyvena tik vienas žmogus, kuris turi 7 milijardai formų, tiek, kiek jame gyvena žmonių. Kiekviena forma yra skirtinga, taip ir žmogus mato pasaulį skirtingai. Taip, kaip į jį žiūri pro savo unikalios formos prizmę. Tai tarsi suskaldyta uola, visi jos gabaliukai turi savo unikalią, skirtingą formą, tačiau visi jie yra ta pati uola.

Kiekvienas žmogus sukuria savo unikalų požiūrį į tuos pačius dalykus. Juk nėra ir nebuvo pasaulyje vieno žmogaus, vienos jėgos, vieno mokytojo, vieno autoriteto, vienos tiesos, kurių žodis būtų paskutinis.

Kiekvienas žmogus kartu yra ir visas pasaulis.

Pasaulio kūrėjas yra kiekvienas žmogus, o viskas kartu, tai, kas sukurta, sudaro tai, ką mes turime – bendrą unikalų pasaulio paveikslą.

Mes visi, tokie skirtingi ir tokie panašūs kuriame savo pasaulius, tačiau mes esame labai arti vienas kito. Kurdami savo pasaulį, įtakojame ir kitų žmonių, ypač savo artimųjų pasaulį.

Tai tarsi akmenukas, mestas į ramų vandenį. Jis įkrenta ir sukelia ratilus. Ratilai eina labai toli, ilgai, nors akmenukas jau seniai guli ežero dugne. Taip ir mūsų pasaulio kūrimo įrankiai (nuostatos, mintys, emocijos, veiksmai), tarsi tie ratilai veikia visus kitus žmones.

Viskas, ką mes darome įtakoja visus kitus pasaulio žmones ir atvirkščiai.

Todėl santykiai yra vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimo kokybės kriterijų.

Tai, beje, įrodo mokslas.

Ilgiausiu pasaulyje vadinamas tyrimas, atliktas Harvardo universitete truko daugiau nei 75 metus. Jo metu imta stebėti ir tirti 700 jaunuolių. Šie jaunuoliai buvo paskirstyti į dvi grupes – viena grupė sudaryta iš naujųjų Harvardo studentų, perspektyvių, intelektualių jaunuolių su puikiomis ateities perspektyvomis, o kita iš neturtingiausių Bostono rajonų, pačių problematiškiausių šeimų jaunuolių. Tyrimo eigoje šie žmonės kas du metus buvo apklausiami, stebima jų gyvenimo eiga, įvertinama sveikata, kalbamasi su jų artimaisiais, jie įvertinami savo namuose, darbe, laisvalaikiu. Vieni tiriamieji pasiekė viršūnę, vienas net tapo prezidentu, kiti nusileido į dugną, susirgo priklausomybėmis ir psichinėmis ligomis. Surinkę daugybę medžiagos, mokslininkai padarė vieną aiškią išvadą –

Geri santykiai mums padeda tapti laimingesniems ir sveikesniems.

Kai tiriamiesiems sukako 50 metų, buvo apibendrinti visi surinkti duomenys, ir tyrėjai suprato, kad jų gyvenimo pabaiga nepriklausys nuo kitų dalykų, bet tik nuo to, kokius jie turėjo tarpusavio santykius. Tie tiriamieji, kurie buvo labiausiai patenkinti savo santykiais, buvo sveikiausi ir kai jiems sukako 80.

Tyrimas išmokė trijų pagrindinių dalykų:

1.     Socialiniai kontaktai mums, žmonėms, yra būtini, o vienatvė tikrai žudo. Izoliuoti, vieniši žmonės yra nelaimingesni ir miršta anksčiau.

2.     Ne santykių kiekyje slypi jų prasmė, bet jų kokybėje. Galima turėti daug pažįstamų, mielų žmonių, tačiau svarbiau yra vienas vienintelis žmogus, kuriuo galima pasitikėti. O sudėtinga, konfliktiška santuoka yra blogesnė nei skyrybos.

3.     Geri santykiai saugo ne tik mūsų kūnus, bet ir mūsų smegenis. Tie žmonės, kurie būdami 80 -ties turėjo žmogų, kuriuos galėjo pasitikėti, ilgiau išliko gyvybingi ir sąmoningi.

Darosi aišku, kad ne pinigai ar kiti dalykai, bet geri santykiai labiausiai padeda mums gyventi.

Tačiau kas yra geri santykiai? Kaip juos apibrėžti?

Daugelį šimtmečių mes buvome paklydę. Galvojome (ir iki šiol dauguma žmonių taip galvoja), kad darbas yra svarbiausias dalykas gyvenime ir viskas, dėl ko reikia stengtis tai dėl karjeros ir daugiau pinigų bei garbės. Tai yra tiesa, nes kitas tyrimas atskleidė labai paprastą realybę: 80 procentų žmonių gyvenimo tikslu laiko pinigus, o 50 procentų dar ir garbę, šlovę, populiarumą. Turbūt dalis atsakytų mylėti ir būti mylimam. O kiek žmonių atsakytų: jausti RAMYBĘ?

Mes visi esame susiję, visi esame vieno ežero bangelės, tačiau kitų žmonių mesti akmenukai nuolat sukelia ratilus, kurie neduoda mums ramybės. Tai gadina mūsų santykius. Būtent, neduoda ramybės.

Ramybė pagal daktaro Havkinso sudarytą sąmonės žemėlapį  (panaudojant kinesiologinį metodą) yra pats siekiamiausias, aukščiausias žmogaus sąmonės lygis (neskaičiuojant nušvitimo).

Iš tikrųjų ko mes siekiame gyvenime, tai ramybės. Nors galvojame, kad norime tik mylėti ir būti mylimi, iš tikrųjų mūsų siela trokšta ramybės. Ramybės būsenoje atsiveria sielos lobiai, ji nurimsta ir pamato, kad pasaulis yra tobulas. Toks jis ir yra. Tik nurimus raibulams mes galime pamatyti nuostabų ežero dugną.

Tai galioja ir santykiams.

Turiu jus nuvilti, kad aš neturiu jums greito recepto, kaip pasiekti ramybę.

Iki ramybės kelias yra tolimas. Pirmiausia reikia apsigaubti optimizmu, pasiryžti, priimti viską taip kaip yra, pajusti prasmę, suvokti, kad nėra nei gero nei blogo,  atleisti, pamilti visą pasaulį ir save, pajusti džiaugsmą ir tada ateis ramybė.

Taigi, mūsų visų laukia įdomi ir įvairi kelionė link savęs. Bandymas pakilti į aukštesnį sąmonės lygį.

Geriausia ramybės draugė – EMPATIJA

Deja, Lietuva yra skelbima mažiausiai empatijos turinti šalis pasaulyje. Empatija tai nėra atiduoti savo mylimiausią meškiuką verkiančiam broliui. Empatija yra surasti jo drakoniuką ir jį jam atnešti. Empatija yra pamatyti ir pajusti kito žmogaus poreikius ir jausmus ir į juos reaguoti.

Ši taisyklė galioja visokiems santykiams: ir romantiškiems, vyro moters ir bendražmogiškiems; visiems santykiams puoselėti būtina empatija. O jos išmokti galima tik perkopus per gėdą, kaltę, apatiją, sielvartą, baimę, norą, pyktį, išdidumą. Empatija galima tik pasiekus drąsą. Drąsą pasižiūrėti kitam žmogui atvirai į akis. Drąsą pasakyti tai, jaučiame. Drąsą atsiprašyti ir prisipažinti klydus. Paskui atsiras ir pasitikėjimas, optimizmas, atlaidumas, supratingumas pagalba ir galiausiai ramybė.

O kur meilė?

Kur romantiška meilė? Paklausite.

Meilė yra. Ir ji yra labai svarbi. Žmonės, kurie surado savo antrąją pusę, yra laimingi. Jie yra ne vieni, jie turi žmogų, kuriuo gali pasitikėti. Jie yra labai arti ramybės. Tačiau kaip rasti antrąją pusę? Paslaptis labai paprasta.

Kaip ir visą pasaulį, meilę mes kuriame patys.

Patys kuriame savo pasaulį, patys kuriame ir savo antrąją pusę. Niekas iš išorės mums jos „neatveda“, „negauname“ ar „likimas nelemia“. NE! Mes patys susikuriame. Tik pagalvokite, kas nuspręs, vienas ar kitas žmogus yra jūsų antroji pusė? Tik jūs pati (ar pats). Kaip nuspręsite, taip ir bus. Kaip žiūrėsite, taip ir matysite.

Sukurti meilę yra ne taip sunku, kaip sunku ją išlaikyti. Sako, meilė trunka trejus metus. Netiesa. Meilė trunka visą gyvenimą ir ji tik stiprėja.

Didžiausias ramybės priešas – nelanksčios NUOSTATOS.

Turbūt žinote anekdotą apie sužadėtinių porą, kurie išsiskyrė dar nesusituokę, nes niekaip negalėjo sutarti, kokios spalvos automobilį pirks, kai susituoks? Arba Alberto Einšteino ir daugelio kitų gyvenimai taip pat iliustruoja, kaip nuostatos, kurių žmogus negali pakeisti sužaloja ir galiausiai nužudo meilę.

Kaip pakeisti savo nuostatas

Veiksmai kyla iš emocijų, emocijos kyla iš minties, mintis kyla iš nuostatos. Mes visi esame pilni vidinių nuostatų, kas yra gerai, o kas blogai. O grįžus atgal: nuostata kuria mintį, mintis kuria emociją, emocija kuria veiksmą.

Problema atsiranda tada, kai mes nejaučiame empatijos kito žmogaus nuostatoms.

Tarkime, draugas meta akmenį, man sako: šis žmogus tave apgaus. O man norisi gintis, aš pykstu: ne, neapgaus, galų gale, iš kur tu žinai? Tu gi nežinai. Tačiau jei aš jaučiu empatiją draugo nuostatoms, pakylu aukščiau akmenuko sukeltų ratilų ir jie manęs nebebanguoja, aš nebepykstu. Man tik pasidaro aišku, kodėl jis taip sako. Tiesiog jis yra tokiame pasaulyje, kokį mato. Jo pasaulyje žmonės vieni kitus apgaudinėja. Man pasidaro aišku, kad tai ne mano pasaulio dalis.

Kaip tai padaryti? 

Stebėti save. Stebėti savo nuostatas. To užtenka. Stebimas objektas keičia savo savybes, sako kvantinė fizika. Vien stebint, tarsi atsitraukiant nuo savo nuostatų ir minčių galima pakeisti automatinę reakciją į jas.

Patarimai puoselėjant santykius

Stebėti savo nuostatas (kokios jos ir kodėl jos tokios?)

Klausytis ir stebėti kitą žmogų (ne tik girdėti, bet būti čia ir dabar ir visą savo dėmesį dovanoti kitam žmogui)

Susidėlioti prioritetus (tai, kas yra pirmoje vietoje mūsų prioritetų skalėje, tam atiduodame daugiausia energijos. O santykiai visada turi būti pirmoje vietoje)

Neleisti konfliktui rūdyti, spręsti jį tuojau pat ir iš esmės.

Skirti dvi savo gyvenimo minutes pagirti žmogų už tai, ką jis daro. Tai truks tik dvi minutes, bet labai gali būti, kad tai bus paskatinimas visas likusiam gyvenimui.

Žmogus yra nenušlifuotas deimantas, pakabintas ant neįkainuojamos vertės pakabuko – gyvenimo. O deimantą gali nušlifuoti tik deimanto dulkės, t. y. kiti deimantai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *