Kubas.

2016 m. lapkričio 4 d.  

Parašė Katraštis




Negali ieškoti kubo kvadrato. Negali sakinio pradėti neiginiu. Negali valgyti mėsos ir jos užgerti pienu. Negali negirdėti triukšmo, kai jis visai šalia. Negali būti netolerantiškas. Negali būti per daug jautrus. Negali skaityti knygos, kai eini šaligatviu.

 

Ne-ga-li.

 

Negali apibūdinti to, kas slypi ten, kur visiems atrodo akivaizdu. Paprasta paaiškinti? Negali?

 

Jei dauguma Tai daro, Tai tampa norma. Norma negalėti kažko daryti.

 

Negalėjimo visuomenė įsteigė savo Ne-seimą, kur rinkimai įvyko daugmaž prieš 20 metų. Ne-seimo Ne-nariai ateina tada, kai nori paplatinti savo negalėjimo teoriją. O kodėl? Kas turi galią uždrausti galėti atlikti negalimus dalykus? Kas sugalvojo, kad tai yra negalimi dalykai? Ir kas juos taip įvardino? Visa tai mes. Mes – Žmonės.  Negalėjimo Ne-seimo rinkėjai.

 

Ir štai, didžiulei savo nuostabai, vakar įsigijau kubą! Pagaliau jį turiu. Tiesa, jo paieškos ilgai užtruko, mat užsukus į parduotuvę ir paklausus ar galiu įsigyti kubą išgirsdavau atsakymą:

 

–  Ne-seimas kubo pardavimus uždraudė, Ne-kubo įstatymo, šeštąja pataisa.

 

Taip, tikrai jo ieškojau. Paieškos buvo prekybos centruose, mažose parduotuvėlėse, internetiniuose skelbimuose, turguose (juk ten tikrai galima rasti prekių ir slaptam naudojimui). Bet negalėjimo įstatymas turi didelę galią negalėjimo visuomenei. Ji paklusni vykdytoja, juk pati išsirinko Ne-seimą, net prieš 20 metų. Kubas uždraustas ir net kalbos apie jį dažniausiai glumindavo.

 

Jauni interneto prekeiviai dažnai net nežinodavo, kas yra kubas. Tik gerai paieškoję savo prekių kataloge raktinio žodžio „kubas“ išvysdavo ryškų raudoną užrašą su įspėjimu: „Negalima turėti kubo“. Negalima jo parduoti. Tuomet el. paštu jie išsiųsdavo laišką apie kubo žalą ir apie tai, kokios yra puikios kitos negalėjimo prekės.

 

Bet kaip ir minėjau, aš JĮ TURIU! Paėmus į rankas jį vartau, sukioju ir negaliu atsidžiaugti, nes matau, kiek kubas turi spalvų. Apvertus į kitą pusę kiekvienas kvadratas turi savo mintį: raudona, žalia, geltona, balta, ruda, mėlyna. Kubas mano rankose, bet tai tikrai turi pamatyti kiti!

 

 

***

Ankstyvas rytas. Pažvelgęs pro langą matau kaip mieguisti žmonės eina į savo automobilius ir autobuso stoteles, skuba į darbą, kur atliks visas negalėjimo visuomenės funkcijas. O aš pilnas energijos nusprendžiu, jog dabar pats tinkamiausias laikas tai padaryti! Nors lauke dar toli gražu ne vasara, bet įšokęs į džinsus ir užsimetęs džemperį lėkdamas pro buto duris, vos nepamirštu jų užrakinti. Ir ko tikrai nepamirštu, tai daikto turinčio net šešis kvadratus savyje, net šešias skirtingas idėjas.

 

Tampa aiškiau, kai pažvelgi į JĮ. Jei kubą padėsi ant žemės (ką ir padariau atlėkęs iki autobuso stotelės, mat ten rytais daugiausiai renkasi Ne-visuomenės narių) ir atsisėsi atokiau ant suoliuko, pamatysi jo ryškiai raudoną šoną, kuris rėž akis. O jei nepajudinus kubo apeisi kitu kampu –  pamatysi mėlyną kvadratą, dar šiek tiek paėjus, jau ir žalią.

 

Mes, žmonės, esame atsargūs, tačiau labai smalsūs. Nedrąsiai stebėdami mano judesius (tai, kaip aš vaikštau apie kubą, padėtą ant žemės) jie smalsavo. Natūralu, jog Ne-visuomenė vis tiek sėdo į atvažiavusį autobusą ir važiavo toliau su savo tikslais. Tačiau toldami jie stebėjo likusius, galvodami, jog būtų buvę šaunu važiuoti vėliau atvažiuosiančia transporto priemone.

 

Bežaisdamas su kubu taip įsismaginau, kad sugalvojau jį padėti ant suoliuko, arčiau sėdinčių žmonių. Tada vienas drąsuolis prabilo:

 

–  O ar gali du žmonės, sėdintys vienas priešais kitą ant suoliuko, matyti to kubo mėlynus šonus, kai kubas vidury jų? Abudu mėlynus šonus?

 

– Gali, bet...

 

Pasakęs tai, pirštais čiumpu kubą ir apvertęs jį rodau, jog jis visas mėlynas. Ar ta mėlyna spalva vienoda? Ne. Lengvai susirutuliojusi saulė savo spindulius nutapdinusi ant kubo ir šviesdama į jį iš viršaus suteikia jam savo atspalvį, o beatgindama vakarą jau vėl spinduliuoja kitaip.

 

Nuo to viskas ir prasidėjo. Jei nori, tavo kubas gali būti visas mėlynas. Arba visas raudonas, priklausomai nuo to, kokie yra kiti tavo aplinkoje esantys kubai, kokios jų idėjos. Jie dažniausia randami naujos kubo-visuomenės užuomazgose. O vėliau, kai susitinka raudono ir žalio, ar mėlyno ir geltono kubo savininkai, viename iš jų kubų kvadratų atsiranda papildoma spalva. Dar vėliau jie tampa visiškai skirtingų spalvų ir vienoje kubo kvadrato pusėje matosi kelios spalvos.

 

Mano kube buvo daug spalvų. Ir margi raštai. Atrodytų, galima pasiklysti, tačiau ne. Mus visus nuo šiol vienija kubas. Ir net jei atsiranda buvęs Ne-seimo narys, ar buvęs Ne-seimo rinkėjas, užtenka jam paimti kubą į rankas ir jis tampa kubo draugijos nariu. Jis pamato, jog vienas kubo kvadratas yra panašus į kitą, bet jie skirtingi. Kaip nuomonė ar veiksmas, kurį vieni nori ir gali atlikti, kiti nenori ir negali atlikti.

 

Nors negalėjimo visuomenė vis dar turi savo nišą, ji pasirenka savo kvadratą, tačiau nuo šiol kubas nėra draudžiamas. Ir visi žino, kad kubą pasukus į kitą pusę išvys kitą visuomenės (nuomonės, veiksmo, motyvo) dalį.

Galima ieškoti savo kvadrato kube.

 

P.s. Briliantas neturi kvadratų, bet turi ne mažiau nei 57 briaunas. Jo paviršius turi galią išskaidyti šviesą taip, kad pasaulis kiltų aukščiau savo norų. Kubo visuomenėje briliantai nėra uždrausti. Juk negali uždrausti to, ko nežinai?