Rūta Mataitytė. Gunda.

 

Gera būti rašytoja. Gali imt ir parašyt taip, kaip nori. Taip, kaip sugalvojai. O gal kartais ir pats kūrinys tave pagauna ir veda, tampa tarsi gyvas... Bet visada esi tas, kuris  žino šiek tiek daugiau, ima skaitytoją už rankos ir veda, rodo, supažindina su savo fantazijomis, patirtimi, svajonėmis. Šiek tiek praskleidžia užuolaidas ir vėl jas užtraukia, prieš pat nosį. Arba atlapoja visus langus, leidžia gaiviam vėjui laisvai pūsti  - štai, imkit mane ir skaitykit.

Ko ir kiek parodai ir kur nuvedi - tavo reikalas, pats ir sprendi, jei tik pats kūrinys nenusprendžia už tave. Ir pabaiga -  gali būti tokia ir kitokia,  imi ir nusprendi. Skaitytojui lieka tik patikėti, kad tokia ji ir turėjo būti.

Gera būti rašytoja. 

Džiaugiuosi, kad Rūta Mataitytė tikrai tokia yra. Tikra rašytoja. Gera rašytoja. Gunda  mane pagavo nuo pirmųjų puslapių, juokiausi ir verkiau, verkiau ir juokiausi. Gunda kviečia, Gunda intriguoja, Gunda žadina smalsumą, Gunda randa atspindį, Gunda suteikia naujų žinių (pvz, tik dabar galiu įsivaizduoti vertėjo darbą iš "vidaus"), Gunda iššaukia emociją...labai malonu buvo skaityti ir nors daug apie šią knygą negalvosiu, bet tai tikrai yra puiki knyga maloniems vakaro skaitiniams prieš miegą.