Knygų namelyje rasta knyga sukrėtė tiek jos skaitytoją, tiek autorių. 

Parašė Rasa Sagė, 2018 11 23


Viename Vilniaus rajone, naujų namų kvartale stovi Knygų namelis, kuriame kaimynai keičiasi savo perskaitytomis knygomis. Ten galima rasti visko - nuo kulinarinių žurnalų iki graikų literatūros klasikos. Kiekvienas gali rasti kažką sau ar savo vaikams, todėl Knygų namelyje vyksta nuolatinė ir gyva knygų cirkuliacija. 

Gyvenu tame rajone.  Eidama pasivaikščioti visada prasuku pro Knygų namelį ir labai dažnai ten randu knygą, kurios negaliu palikti neperskaičiusi. Tačiau viena rasta knyga man padarė tokį didelį ir netikėtą įspūdį, kad aprašiau ją savo tinklaraštyje:

"Kiek pas mus yra tokių nepastebėtų talentų? Manau, kad daug. Mes tikrai turime didžiulį potencialą, kuris tiesiog pulsuoja po mūsų oda. Tačiau kas lemia, kad vieni tampa princais, kiti elgetomis?"

Ši knyga buvo Aido Kelionio "Smėlynų vanduo" - pirmoji autoriaus knyga, išleista 2009 metais po rubrika "Nauji vardai".

Susižavėjusi knyga dar šiek tiek paieškojau autoriaus internete, tačiau nei interviu, nei kokios informacijos apie jį nei Feisbuke, nei kitur neradau. Autorius pasirašė slapyvardžiu ir jau dešimt metų praėjo nuo jo knygos išleidimo. Supratau tik, kad jis rašo toliau, tačiau nei kur jis gyvena, nei kas jis toks, taip ir nesužinojau. 

Viskas būtų taip ir likę, jei vieną dieną savo Feisbuko profilyje nebūčiau sulaukusi žinutės iš leidyklos Tyto Alba. Leidyklos atstovė pranešė, kad su jais susisiekė pats Aidas Kelionis. Jis buvo labai sujaudintas savo knygos recenzijos (ją galite rasti čia) ir nori susisiekti su recenzijos autore. Gimęs ir gyvenantis mažame Veisiejų miestelyje, autorius specialiai atvyko į Vilnių, kad įrašytų pokalbį su manimi rubrikai "Rašytojų istorijos". 

"Knygos recenzija jam tapo tikru nušvitimu", žinutėje parašė jo draugas Zenonas. 

Ir taip, knygų namelyje rasta knyga tapo nušvitimu ne tik jos skaitytojai bet ir jos autoriui. 

Viso mūsų pokalbio galite paklausyti čia:

 

Rašytojų istorijos. AIDAS KELIONIS